2019-04-16 Pamažu įsibėgėja pamokos ugdymosi sode. Šilumos, norim šilumos ir žalumos :)

2019-04-02 Ugdymosi sodas pildosi naujais mokymosi objektais. Štai šiandien mano šaunieji dešimtokai įrengė G.Mendelio kiemelio pradžią. Sunkiai kasėme gilias duobes, bet už tai baltymų sintezę galėsime mokytis kartu su Mendelio žirniais. O pradinukai irgi neatsilieka - parskridusiems paukšteliams prikėlė inkilų. 

2019-04-01 Septintokė Austėja pastabi - štai kokius gražuolius plačialapius šaukščius nufotografavo. 

2019-03-27 Štai ką gali visagalis internetas. Prieš 12 dienų Facebook grupėje "Lietuvos paviršiaus istorija" paskelbiau apie "akmenį kevale", kurį  matote nuotraukose, jis puikuojasi mūsų alpinariume, o šiandien jau gavau ir paaiškinimą kas tai. Dėkoju gerbiamam Vilniaus Universiteto  geologijos ir mineralogijos katedros vedėjui, geologui, akademikui, mokslų daktarui,  profesoriui Gediminui Motuzai (nuotrauka žemiau), kuris pateikė štai tokį paaiškinimą: " Įdomus reiškinys. "Kevalą", atrodo sudaro porfyritas (matyti balti plagioklazo kristaliukai), o pagrindinė masė labai smulkiakristalinė. Tai gali būti pirminė lava. "Branduolys" iš kitos uolienos, panaši į diabazą. Veržiantis lavai iš gelmių, į ją patenka įvairių pakeliui pasitaikančių uolienų nuolaužų. Tas "branduolys" ir gali būti tokia nuolauža. Kad tai vyko arti paviršiaius ar paviršiuje rodo "šaltas" "branduolio" ir "kevalo kontaktas - staigus, nesimato cheminės sąveikos ar lydymosi. Pirmiausiai turiu pasakyti, kad tai tik viena galimų versijų, pagal tai, kas matyti nuotraukose (o matyti nedaug). Bet jei jos laikytis (kol nėra geresnių), tai vulkanizmas Fenoskandijoje (iš kur atgabenti mūsų rieduliai), vyko keliais etapais, labjausiai prieš ~1,9; 1,8-1,7 ir apie 1,5 mlrd. m. "  Taigi, geologinėje stotelėje turime labai įdomų geologinį objektą. Apžiūrėkite. 

2019-03-03. Aš jau balsavau. Puiki diena, nutariau pasivaikščioti, paieškoti pavasario ženklų. Žydi lazdynai, geltonuoja miško pakraščiai nuo vyriškų žiedynų, moteriški žiedai jau irgi leidžia raudonas piesteles, alksniai jau baigia peržydėti. Jau auga raudonoji plačiataurė, šis grybas labiau panašus į gėles, puošiančias mišką. Genys savo kalvėje paliko įspraustus kankorėžius.  O galvijai per žiemą ganėsi laukuose. Raganų eglė jaučiasi puikiai, ji tikrai gyvens ilgiau už mane. Pavasaris eina. 

2019-03-02 Pasivaikščiodama užsukau į mokyklos ugdymosi sodą, o ten - staigmena. Gustė su pagalbininkais jau spėjo įrengti dar vieną ugdymosi stotelę "Grybų karas". Stotelė pavadinta remiantis Justino Marcinkevičiaus poema "Grybų karas". Tai labai simboliška, nes Gustė kiekviename kvadrato šone įdėjo po vieną nuodingą ir vieną valgomą grybą (kariauja valgomi grybai su nuodingais :)) , kurį mokiniai turi atpažinti, po to pasitikrina žinias atsivertę langelio vidinę dalį, pasiskaito apie grybą ir taip gali savarankiškai mokytis . Atvėrus langelius, mokiniai randa 4 grybavimo taisykles, kurias bando paaiškinti. Taip ugdoma grybavimo kultūra. O šalia karui ruošiasi ir tikri grybai - musmirės ir baravykai. Kas laimės? Gal ir jums įdomus šis sodelis? Ateikite pasimokyti :)

2019-02-28 Štai baigta dar viena ugdymosi stotelė - "Žalieji milžinai". Ją sukūrė Kotryna, padedant tėčiui ir mokyklos darbuotojui Valentinui. Tai medžio ritinėlių ekspozicija, kurioms Kotryna sugalvojo užduotis, o atsakymus galima rasti pakėlus klausimo lentelę. Taip pat rasite ir medžio pavadinimą, lotynišką vardą, paplitimą, amžių bei kitus ypatumus. Netrukus šią priemonę galėsime išbandyti su mokiniais. Nekantrauju. 

2019-02-26 Pavasaris jau rodo savo ženklus. Penktokai, pajutę saulutės spindulius, kartu su savo auklėtoja apžiūri ir remontuoja basakojų takelį. Vaikinai apžiūri, ar veikia vėjarodė, patikrina rodykles. Smagu per langą žiūrėti, kaip ugdymosi sodelis žadina vaikų smalsumą. :)

2019-02-04 Vakar jau kvepėjo pavasariu, o po šios nakties - vėl sniego kalnai. Na ir žiemužė. Nors pavasariškų ženklų jau galima įžiūrėti: ilgėja dienos, vis dažniau susidaro varvekliai dėl atlydžio, pradeda sode ciksėti ir giedoti zylutės. O kieme sniego kalnai... Kada jie ištirps? 

2019-01-10 Šiandien pas ikimokyklinukus atkeliavo nuostabi dovana - lesyklėlė. Dabar visi galėsime stebėti žiemojančius paukščius, kurie atskris ieškoti maisto. Vėl galime pasidžiaugti nuostabiais ugdytinių tėveliais. Didelis AČIŪ  Arūnui Mockui už vaikams suteiktą džiaugsmą ir dar vieną ugdymosi erdvę. 

2018-12-27 Baigiasi 2018-ieji. Apžvelgiau, kaip laikosi mūsų sodeliai. Viskas padengta sniegu, pusnynuos nykštukai miega... Net raganų sodelyje ramybė...tik vėjo malūnas sukasi lėtai lėtai. Magnolijos pumpurai apsivilko kailinėlius, o jonažolių stiebeliai kaip raganos šluotos kyšo iš po sniego. Sąstingis. Lauksim pavasario. 

2018-11-22 Visą savaitę vyko mokyklos ugdymosi sodelio pavadinimo rinkimai, kuriuos organizavo mokyklos mokinių taryba, piniginį prizą įsteigė mokyklos administracija. Rinkimų nuostatuose prašėme parašyti siūlomo  pavadinimo argumentaciją. Atidarę urną radome 50 pasiūlymų. Buvo keletas patrauklių pavadinimų, bet išrinkome tokį, kuris atrodė įdomiausiais, ne banalus, su gilia prasme. Tai 4g klasės mokinės Justinos Šimtininkaitės pasiūlytas pavadinimas ​"Hortus Aeterna", kas iš lotynų kalbos išvertus reiškia "Amžinasis sodas". Justina pridėjo J.V.Getės sentenciją "Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės". Mokinė sako, jog pati gamta nemirtinga, amžina, o mokyklos sodelis, pradėtas prieš 10 metų, gyvuos dar ilgai, nes čia pasodinti augalai, medžiai gyvuos šimtmečius, sodelyje mokysis dar ne viena vaikų karta, mokymasis vyksta nuolat, todėl mokinių tarybos nariai mano, jog gimnazijos ugdymosi erdvei toks pavadinimas tinka. Šiandien jį pristatėme mokyklos bendruomenei. Te mūsų ugdymosi sodas gyvuoja  amžinai.  

2018-11-14 Vienuoliktokė Gustė projektinio darbo metu įrengė mažiesiems (ir ne tik) judrumo žaidimą, kuriam pavadinimą dar reikės sugalvoti. Mažiesiems ypač smagu. 

2018-10-25 Mokykla, apdovanota už geriausią ugdymosi aplinką 2018 m. , iš ​Vilniaus botanikos sodo gavo dovaną - triskiautę magnoliją. Ją pasodinti mokyklos reprezentacinėje erdvėje patikėta patiems vyriausiems - dvyliktokų grupelei. Ir jie tai padarė su meile. Tai svarbiausia. 

2018-10-07 Ruduo. Ir tuo viskas pasakyta...

2018-09-07 Visai įdomus augalas ugdymosi sode būtų kartuolė. Didžialapė kartuolė - Aristolochia macrophylla - greit auganti liana, kurios stiebai patys vyniojasi aplink atramas: plonų medžių kamienus, kartis, virves. Lapai stambūs, 10 - 30 cm skersmens, kiaušiniški arba širdiški, staigiai nusmailėję.  Įdomu, kad šios rūšies stiebai yra lapuoti nuo pat žemės paviršiaus, taigi, dekoratyvumas dar didesnis. Beje lapai ant stiebų išsidėsto taip, kad kiekvienas iš jų matytų kuo daugiau šviesos. Lapų mozaika primena ištisinę žalią sieną. Beje, šiai rūšiai dar būdinga, jog lapai žaliuoja iki vėlyvo rudens, nekeičia spalvos. Nukrenta tik po stiprių ir pasikartojančių šalnų.
Kartuolės žiedai slepiasi po lapais, jie originalūs: savo forma primena pypkę, yra nemalonaus kvapo. Tačiau tai netrukdo vabzdžiams landžioti po juos, taigi ir apdulkinti. Todėl vaisių derlius būna geras. Tačiau mano kartuolė kasmet žydi labai gausiai, bet štai tokią sėklų dėžutę subrandino pirmą kartą. Subrendusios dėžutės atsidaro savaime ir išbarsto sėklas. Kadangi jos lengvos, tai sausu oru vėjas gali nuskraidinti nuo pagrindinio augalo šiek tiek toliau ir pasėti. Didžialapės kartuolės savaime auga Šiaurės Amerikoje nuo Pensilvanijos (JAV) iki Kanados drėgnuose derlinguose lapuočių miškuose; gali pakilti į kalnus 1600 - 2000 m virš jūros lygio.

2018-09-03 Vasarą lankantis prie Raganų eglės ant šakų pastebėjau aliumininius žymenis. Pasidarė įdomu, kam jie? Rambyno regioninio parko darbuotojai informavo, jog šią vasarą Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai (profesorius  Darius Danusevičius  su komanda) atliko tyrimą „RAMBYNO REGIONINIO PARKO MEDŽIO-PAMINKLO RAGANŲ EGLĖS GENETINĖS KILMĖS TYRIMAS“, kurio tikslas  buvo pagal DNR žymenis ištirti Rambyno regioninio parko teritorijoje augančio medžio-paminklo daugiakamienės paprastosios eglės (Picea abies, vad. „Raganų eglės“) pagrindinių kamieno stiebų genetinį tapatumą.  Istorijoje minimas 19 a. Vokietijos sodininkų triukas, skirtas įspūdingiems daugiastiebiams parkų medžiams gauti. 10-20 parkui skirtų medelių stiebai buvo surišami kartu, prieš tai juos nužievinant susilietimo vietose. Meristeminiai audiniai suauga vienas su kitu ir po 10-20 metų šis medis atrodo kaip daugiastiebis individas, įspūdingas parkų medis. Ši technologija panaši į paprastą skiepijimą, kuris plačiai taikomis spygliuočių medžių rūšims, tik vietoje įskiepio meristemiškai aktyviais brazdo audiniais glaudžiami šalia augantys individai. Taigi, tyrėjai norėjo patikrinti, ar Raganų eglė nėra gauta tokiu būdu. Genotipų identifikacijos tyrimas pagal branduolio mikrosatelitų DNR tyrimą parodė,  kad  visi dvylika Raganų eglės stiebų priklauso vienam genotipui, t.y. vienam generatyvinės (sėklinės) kilmės medžiui. Nustačius genetinį unikalumą, patariama saugoti taip ištirtas daugiakamienės egles kaip unikalų paprastosios eglės rūšiai genofondą. Būdamas unikalus rūšiai, individas tampa ne tik nacionalinės bet ir tarptautinės reikšmės objektas.

 2018-08-24 Šiltnamyje pastebėjau štai tokį vabzdį: nei širšė, nei drugelis. Pasirodo, tai didysis ragauodegis (Urocerus gigas L.) Plėviasparnis, gyvena po stora žieve nusilpusiose ar sveikose eglėse, iki 4 cm ilgio, suaugėliai skraido birželio - rugpjūčio mėnesiais, lervos graužia medieną. Tai labai pavojingas eglynų  kenkėjas. Matyt, atkeliavo į kiemą  kartu su eglinėmis lentomis.  

2018-08-03 Fantastinė naujiena: mokykla, dalyvavusi Nacionaliniame mokyklų edukacinių erdvių konkurse, tapome nugalėtoja. Nieko nesitikėjome, norėjome tik patarimų ir padrąsinimo, o čia.... vau. Puikiai visi padirbėjome. Štai komisijos protokolas:

2018-07-31 Štai praėjo 10 metų, kai mokyklos žaliojoje ugdymosi erdvėje buvo pasodintas pirmas medis - koloninis ąžuolas. Tai 44-osios laidos medis. Palyginkime, koks jis buvo tada ir dabar (galima lyginti pagal Vikos ar Emos ūgį :) ).
​ Ačiū, mieli auklėtiniai. Visada sugrįžkite prie šio ąžuoliuko ir savo vaikams pasakokite tas linksmas istorijas, kurias prisiminėme susitikę. 

2008 m.

2018 m.

2018-07-30 Vienadienis grožis, kuriuos galėjau stebėti Klaipėdoje. Tai tropinių kraštų drugeliai, žavintys savo spalvomis, dydžiais ir jaukumu. Liesti jų negalima, už tai galima gauti iki 50 eurų baudos... Bet fotografuoti - nors ir visą dieną :) Vieni ką tik išsiritę, dar džiovina sparnelius, kiti jau valgykloje puotauja. 

2018-07-09 Mokyklos edukacinė erdvė pasipildė dar vienu ypatingai gražiu augalu - magnolija "Blek tulip" . Ją padovanojo 1978 metais mokyklą baigę (prieš 40 metų)  mokiniai. Tai buvo 14 laida. O šiemet iškeliauja jau 54 abiturientų laida. Greitai mokyklos edukacinė erdvė taps retų augalų parku. 

2018-06-29 Apie mūsų žaliąsias ugdymosi erdves informuoja Pagėgių savivaldybės puslapis. Erdves apžiūrėjo ir mokyklų edukacinių erdvių 2018 metų konkurso Nacionalinė vertinimo komisija. Iš to susijaudinimo nepadariau nė vienos nuotraukos... :( 

2018-06-12 Akimirkos iš žaliųjų ugdymosi erdvių pristatymo ceremonijos. Džiaugėmės, kad joje dalyvavo mūsų partneriai, Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis, Viešvilės rezervato biologė Asta Uselienė ir visa mokyklos bendruomenė. Asta dovanojo radastą, jį pasodinome garbingoje vietoje. Visiems padėkota, o galvose jau sukasi naujos idėjos. Brandinkime jas iki rudens. 

2018-06-07 Štai. Žalioji ugdymosi erdvė prie mokyklos įkurta. Dizainą pritaikėme prie esamos aplinkos, nos kai kuriuos augalus persodinome, kad derėtų tam tikroje grupėje. Labai dėkoju ūkiniam personalui, kurie kalė, statė, kasė, klojo ir darė įvairius smulkius darbelius: pavaduotojai Danguolei, darbininkams Valentinui ir Artūrui. Dėkoju mokytojams ir mokiniams, kurie pasirinko kurti sodelius, ir tai darė iš idėjos. O labiausiai dėkoju mokyklos direktorei Rimai, kuri patikėjo mano idėja, rado rėmėjų ir lėšų, kad projektas būtų įgyvendintas. Rezultatas - sukurta 11 ugdymosi sodelių. Pasižvalgykime.
1. Raganos sodelis. Tai Agnės ir Samantos projektinis darbas. Šiandien čia jau žydi ramunėlės, šalavijai, gaurometis, netrukus pražydės medetkos, ežiuolės, rasakila. O radę žemuogėlių vaikai labai džiaugiasi ir skanauja.  

2. Alpių kalnų sodelis. Šį mažą kalnų fragmentą labai padėjo įrengti Tautvydas, Aivelijus ir Tomas. Čia mokomės, kaip augalai prisitaiko taupyti vandenį. 

3. Geografijos aikštelė. Fizikos mokytojas Petras ir geografijos mokytoja Vidutė įrengė šią aikštelę kartu su mokiniais. 

4. Muzikinis sodelis. Spalvingas ir linksmas. Sukurtas pradinių klasių mokytojų Ritos, Egidijos ir Ligitos su savo mokiniais. 

5. Basakojų takelis. Jį kūrė kartu su savo mokinukais pradinių klasių mokytojos Jūratė, Deimantė ir spec. ugdymo mokytoja Lina.  

6. Meteorologinė stotelė. Ją įkūriau aš ir priderinau prie jau praėjusių metų dvyliktokų pasodintų alyvų, mat jois irgi prognozuoja orus - prieš lietų stipriai kvepia . Pasodinome ir indinę kaną, kad galėtume stebėti augalų ašarojimą. 

7. Augalų istorijos sodelis. Čia dažniausiai pamokose naudojama erdvė. Vienoje vietoje galima rasti visus augalų karalystės skyrius ir tokius senovinius augalus, kaip ginkmedis, tulpmedis, magnolija. Turime ir samanų, paparčių, spygliuočių. Teko nemažai paplušėti kuriant šį sodelį. 

8. Johaneso Bobrovskio sodelis. Lietuvių kalbos mokytojos Rima ir Asta su mokiniais kūrė šį sodelį,  kol pasidarys pievelė, teks palūkėti. 

9. Linksmoji anglų kalbos abėcėlė. Čia mokytoja Vida su mokiniais dėlioja įvairius anglų kalbos žodžius iš ant plytelių surašytų raidžių. Labai įdomu. Ir linksma mokytis. 

10. Istorijos sodelis. Mokytoja Sonata su mokinių pagalba kūrė šį sodelį: bėgiai simbolizuoja trėmimus į Sibirą, todėl šalia auga sibiriniai vilkdalgiai, kitoje pusėje - bajorės, buožainės - kalbama apie didikų titulus, o sinavado žiedas - kaip karaliaus karūna. Juk turėjome vieną karalių - Mindaugą. Mokytoja turi prigalvojusi daug įdomių pamokų šiame sodelyje. O prie šio pastato sovietmečiu Pranas Lukošaitis iškėlė Lietuvos trispalvę, už ką buvo nukankintas. Jo vardu pavadinta gatvė Vilkyškiuose. Taigi, įdomūs ir painūs istorijos vingiai...

11. Vabzdžių viešbutis. Jis aprašytas žemiau. 

2018-05-11 Šiandien lauko klasė pasipildė dar viena stotele - vabzdžių viešbučiu. Tai dvyliktoko Sigito technologijų egzamino darbas. Puiku. Greitai viešbutis pradės priimti lankytojus :)

2018-05-09 Šiandien mūsų lauko klasė pasipildė dar vienu reliktiniu augalu - dviskiaučiu ginkmedžiu. Jį  padovanojo šią mokyklą prieš 40 metų baigę mokiniai. Nuostabi dovana su gilia prasme - jis skirtas mokymuisi, pažinimui. Septintokai jį kruopščiai pasodino. 

2018-05-04 Gabija, kieliukė dėkoja tau už išgelbėjimą. Baltoji kielė (lot. Motacilla alba) paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje. Lietuvoje dažna rūšis. Parskrenda kovo mėn., o išskrenda spalio mėn. žiemoti į Europą, Aziją, Afriką. Gyvena prie gyvenviečių, paupiuose, prie ežerų. Lizdą krauna pastogėse, malkų krūvose, uoksuose. Deda 5-6 kiaušinius, išmargintus pilkais taškeliais. Peri 12-14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 14-15 dienų. Išveda dvi vadas. Minta musėmis, uodais, sparvomis, vabalais, vikšrais, sliekais. Maistą gaudo ore, ieško dirvos paviršiuje, seklumose. Tai naudingas kenkėjų naikintojas.

2018-05-03 Naujienos iš lauko klasės. Žydi gražuolė magnolija. Gausiai žydi koloninis ąžuolas, baigia peržydėti klevas, krauna žiedus vėlyvoji ieva, alyvos, gudobelė, šermukšniai. Ugdymosi aplinka pasipuošė žaismingu takeliu. 

2018-04-25 Agnė pasidalijo savo atradimu. Tai mėlynžiedis laumžirgis (Aeshna cyanea) - laumžirgių šeimos vabzdys. Dydis 52-54 mm. Kakta su ryškiai juoda T formos dėme. Krūtinės priekinė dalis su 2 pailgomis geltonomis ar žaliomis dėmėmis; šonai su juodomis juostomis. Patinų pilvelis iš viršaus su žaliomis, o iš šonų su mėlynomis dėmėmis; patelių šios visos dėmės žalios. Lervos gyvena stovinčiame vandenyje, priaugusiame žolių. Lietuvoje dažnas.

2018-04-23 Į Tautvydo balkoną įskrido štai šis gražuolis. Tai dagilis (Carduelis carduelis) - kikilinių šeimos paukštis. Lietuvoje dažnas, aptinkamas ištisus metus, bet nėra gausus. Dagilis yra panašaus į žvirblį dydžio, labai spalvingas paukštis. Aplink snapo pamatą raudona juostelė, pakaušis ir kaklo šonai juodi. Nuo skruostų ir ausų link gerklės eina balta juostelė. Nugara ir pečiai rusvi, antuodegis balsvas. Ant juodų sparnų plati skersinė geltona juostelė. Vairuojamosios plunksnos juodos su baltomis viršūnėmis, kraštinės su baltomis dėmėmis apačioje. Krūtinė ir šonai rusvi. Pilvas balsvas, pauodegys baltas. Snapas žalsvai baltas, jo viršūnė tamsesnė. Jaunikliai apaugę ilgais tamsiais pūkais. Patinai yra vidutiniškai 80,6 mm ilgio, sveria 16,7 g, patelės – 77,3 mm ilgio, sveria 15,8 g. Gyvena parkuose, nedideliuose miškuose, giraitėse  tarp laukų, įvairiuose krūmynuose (prie upių, griovių, tvenkinių, sodybų, kapinių, pakelių). Įsikuria grupėmis augančiuose ąžuoluose, klevuose, liepose, guobose, nemėgsta grynų pušynų, eglynų ar baltalksnynų.
Lizdus suka medžių (dažniau spygliuočių) apatinėse šakose. Lizdą krauna balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje iš smulkių šakelių, žolių, augalų plaušų, plaukų, siūlų. Lizdai tvarkingi, 7-9 cm skersmens, gūžtos gylis 3-4 cm. Deda penkis baltai melsvus, išmargintus retomis dėmėmis kiaušinius. Juos patelė peri 13-14 dienų. Maždaug dar tiek dienų išsiritę jaunikliai būna lizde. Vasaros viduryje ar pabaigoje jaunikliai pradeda skraidyti.
      Dagilis – judrus, nuolat čiulbantis paukštis. Ieškodami maisto skraido iš vienos vietos į kitą, neretai lesa kabodami ore. Rudenį ir žiemą laikosi būreliais nuo 5 iki 20 individų. Dagilis yra svarbus kenkėjų ir piktžolių naikintojas. Lesa kiaulpienių, pienių, varnalėšų, usnių, žliūgių, dagių, kiečių, trūkažolių, įvairių salierinių augalų sėklas, amarus, obelinio žiedgraužio, obuolinio vaisėdžio, lapsukių, lapgraužių lervas

2018-04-11 Pavasaris ryžtingai keliauja pirmyn. Žiedų išsiilgę bitutės. Vynuoginė sraigė irgi jau pabudo ir pradeda savo kelionę. Išalkusi, tad bananas - tikras skanėstas :)

2018-04-05 Pagaliau atšilo. Tai pajuto ir varlės, puolė poruotis ir traukti per kelius į vandens telkinius. Ne visoms pasiseka išgyventi. Storulės, bus daug buožgalvių. 

2018-02-18 Senelis Rambynas ir jo medžiai... Pavasaris, meilūs... Amžius nesvarbu. 

2018-01-27  Mūsų Raganų eglė šiandien gavo labai daug dėmesio: laimėjusi metų medžio titulą mūsų gražioji eglė sulaukė svečių iš Didžiosios Britanijos. Rob McBride - medžių teisių gynėjas Britanijoje ir Europoje. Šiuo metu lanko Europos šalių metų medžius ir ruošia reportažus BBC. Taigi, valandėlę pabendravome su šiuo įdomiu ir šiltu žmogumi. Keistas dalykas: kažkam pasaulyje rūpi mažo kaimelio miške auganti didinga mūsų eglė. Lauksime reportažo. 

2017-11-21 Atrodo dabar niūrus ruduo, bet tai netrukdo kurtis žaliosioms ugdymosi erdvėms. Štai šiandien atsirado ir geografinė stotelė. Įdomu, kas pasinaudos šiuo įrankiu ir sukurs įdomių pamokų mokiniams? Mokytojas Petras Stankus su Aivelijumi ir Tautvydu padarė šį grožį. O mažieji jau ir susidomėjo: kas čia atsirado mokyklos žaliojoje erdvėje? Smalsučiai :)

2017-10-17 Na va, mokyklos žaliojoje ugdymosi erdvėje jau yra ir meteorologinė stotelė: mokyklos stalius Valentinas Dobravalskas padarė stovelį kankorėžių barometrui. Penktokai  pakabino pušies kankorėžius, stebėsime, ar šis barometras veiks. Be to, šalia auga alyva, kuri taip pat gali būti barometras žydėjimo metu: prieš lietų ji ypač kvepia. 

2017-10-16 Šeštokė Gabija augina aksalotlį. Paskaitykite jos pasakojimą: aksalotlis dar vadinamas Meksikos salamandra arba Meksikos pėsčioji žuvis. Bet aksalotlis yra ne žuvis, o amfibija (varliagyvis). Jie yra neįprasti varliagyviai, nes pilnametystę pasiekia be metamorfozės. Nuo 2010 m. aksalotliai buvo prie išnykimo ribos dėl urbanizacijos ir vandens užterštumo Meksikoje. Aksalotliai turi gebėjimą regeneruoti savo galūnes, kitaip sakant atauginti prarastas kūno dalis. Mano aksalotlis dar nedidelis, jį maitinu specialu maistu. Ji yra mergaitė, jos vardas Akva, ji labai judri kai laukia maisto ar maitinasi. Aksalotliai mėgsta valgyti kitus aksalotlius (yra kanibalai). Pavalgiusi mano mergaitė vaikšto po akvariumą arba pasislepia ir gali taip praleisti didelę dienos dalį. Akvariume reikalingas vandens filtras. Mano Akva dažniausiai neplaukia, o vaikšto, jai patinka geltonas akvariumo augalas, ant jo aksalotlis mėgsta gulėti. Mano aksalotlis turi gerą reakciją, paduotą maistą greit praryja ir virškina kelias dienas. Pardavėja man sakė, kad mano Akva turi sesę, kuriai jau spėjo nukasti 2 kojas. Neseniai sužinojau, jog mano mergytės sesę įsigijo mano geriausia draugė. Nuo tada mes dalinamės įspūdžiais ir pasakojamės, ką aksalotliai veikia. 

2017-09-27 O čia gražuolės skanuolės skėtinės žvynabudės... nors valgyti kažkaip jų nedrįsau...

2017-09-25 Na va, mokyklos aplinkoje atsirado dar vienas - Alpių kalnų sodelis. Su devintokais Aivelijumi, Tautvydu ir Tomu kruopščiai atrinkome alpių kalnams tinkamus augalus, suformavome kalnelį ir šis tas išėjo. Pavasarį matysime geriau. Šaunūs ir stiprūs vaikinai. Nuoširdžiai dėkoju. 

2017-09-23 Štai pirmoji žalioji ugdymosi erdvė "Augalų istorijos sodelis" jau turi pradžią. Šiame sodelyje galėsime mokytis augalų sistematikos, susipažinsime su seniausiais žiediniais augalais - tulpmedžiu ir magnolija. Rasime ir kerpių. Dabar norėtųsi, kad tik viskas augtų ir pavasarį matysime rezultatus. :)

2017-09-22 Grybai grybai... Pagrybavau ir aš šiandien: radau tokių spalvotų grybukų, pasirodo tai melsvažalė gleiviabudė (lot. Stropharia aeruginosa). Ačiū Almantui Kulbiui už pagalbą atpažįstant grybą. Pasirodo, vikipedija rašo, kad jis dar ir valgomas, nulupus odelę. Lietuvoje neretas. Kitas informacijos šaltinis teigia, kad šiuo metu šio grybo maistine verte suabejota ir jis yra priskiriamas prie nevalgomų ar net silpnai nuodingų grybų. Nekilo noras jo valgyti ir man. Tik grožėtis. 

.2017-09-20 Šeštokė Austėja  pastabi.  Atrado štai tokį simpatišką vikšrą ir padarė asmenukę, tik nežino kieno.  Manau , kad tai raudonuodegis verpikas (Dasychira pudibunda). Tik ta raudona uodegytė nuotraukoje nelabai matosi. Šalia - kaip atrodo suaugęs drugys (nuotrauka iš interneto).

2017-09-18 Šį rudenį lietaus netrūksta, grybų - taip pat. Mokytoja Rima mėgsta grybauti. Štai keletas įdomesnio grybo - valgomosios geltonpintės ( Laetiporus sulphureus )- nuotraukų. Vaisiakūniai stambūs, dideli, 10-70 cm skersmens ir 1-5 cm storio, čerpiškai išaugę vienas virš kito, vienu kraštu prisitvirtinę prie substrato, geltonai oranžinės spalvos, paviršius nelygus, raukšlėtas, gruoblėtas, jaunų grybų kraštai buki, senesnių ploni. Vamzdeliai trumpi, sieros geltonumo. Trama gelsva, senų balta, minkšta, sultinga, malonaus kvapo, rūgštoko skonio. Valgomas. IV kategorijos. Renkami tik jauni vaisiakūniai; seni būna jau pablyškę, balsvi, praradę sultingumą. Gurmanai sako, kad šis grybas skaniausias, kai yra paruoštas kaip kepta višta, troškintas su sviestu, grietine, prieš tai išvirus arba ne.  Yra manoma, kad skonis priklauso nuo to, ant kokio medžio augo; tuomet turbūt skaniausias augęs ant liepos, gal kiek kartokas augęs ant ąžuolo, beržo, gluosnio. Bet vargu ar tuo tikėtina, jokių palyginamųjų šio pobūdžio tyrimų nežinoma, tad belieka palinkėti šituo įsitikinti patiems, praktiškai. Lietuvoje dažnas. Medžiams iš pradžių kaip parazitai, vėliau kaip saprotrofai padaro daug žalos. 

2017-09-16 Aplankiau Kintuose augančią didžiausią tują Lietuvoje. Įspūdis didelis. Ne tik man  - kai kurie net eiles kuria. 

2017-09-08 Štai Greta per vasarą pridaiginio tiek ežiukų - kaktusiukų. Ir tikrų ežiukų, kurių sode suskaičiavo net 7 !!!

2017-08-27 Aplankiau Kretingos rajone esantį Japonišką sodą, kuriame buvau gal prieš 10 metų. Pasikeitimų yra, žavi vandens, augalų ir gamtos vienovė, ramybė, natūralus grožis. Bet sodas dar nebaigtas, darbo dar yra 30-čiai metų. Žavi bonsai, kuriems yra net per 150 metų !!! Verta apsilankyti. 

2017-08-23 Ar žinote kur Lietuvoje yra ilgiausias kabamasis tiltas? Ogi Lankupiuose. Važiuojant iš Kintų Priekulės link būtinai aplankykite. 

2017-08-22 Rugpjūčio 21 d. įvyko neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galėjo stebėti tūkstančiai žmonių JAV. Ema, viešėdama Amerikoje, taip pat matė Saulės užtemimą ir pasidalino savo įspūdžiais bei nuotraukomis. Ji stebėjo kaip Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės ir pastarąją užtemdo. Mokslininkai yra suskaičiavę, kad toje pat vietoje visiškas Saulės užtemimas pasitaiko kas 375 metus. Deja, Lietuvoje šis Saulės užtemimas nesimatė.

2017-08-18 Teko lankytis Austrijos soduose, kurie sužavėjo savo augalų, jų žiedų ir sodų temų įvairove, kraštovaizdžio grožiu ir ekspozicijų pritaikymu lankytojams. Nuotraukose: milžiniški kaktusai Meksikos sode, žydintis lotosas, medėjantis papartis, medis begėdis - platanas, nes nusirengia numesdamas žievę, elegantiško grožio albizija, tipiškas Austrijos kraštovaizdis, Austrija - vynuogynų kraštas, ant vyndario rūsio eksponuojamas senovinio rašto pasakojimas apie vynuogių auginimą, vynuogės auginamos kalnų terasose, pagrindinė Austrijos upė - Dunojus, keistas žmonių laidojimo būdas - po 20 metų iškasant palaikus ir dekoruojant kaukoles, po to jas laikant koplyčioje, bei gražiausias pasaulio kampelis - Halštatas su šaltu ir giliu ežeru kalnų apsuptyje. 

2017-07-19 Pasižvalgiau po miškus. Mėlynių labai mažai, bet per valandą litrą prisirinkau. Šalia esančiame beržynėlyje vyras rado grybų, daugiausia voveruškų,  vienas gražus raudonviršis pasirodė :) O štai ant mėlynės stiebelio stpriai įsikibęs laikėsi rudosios saturnijos (Aglia tau lot.) vikšras. Argi ne gražuolis? jam reikia pakankamai prisiėsti, nes žiemos lėliukė, o suaugėliu virs tik kitą pavasarį. Drugelis irgi gražiai atrodo. Šiltnamyje užstrigo paukščiukas, ko gero pečialindos jauniklis. Lengvai įsikibo į ranką ir išnešiau į lauką. Linksmas nuskrido namo, pas mamą. 

2017-07-04 Į mokyklą atvyko naujas mokinys. Susipažįsta su lauko klase :)

2017-04-22 Konkursui "Mano žalioji palangė" pasiruošta, anketa ir nuotrauka nusiųstos organizatoriams. Bet svarbiausia - pačioms buvo smagu ruošti, stebėti augalėlius, puošti palangę. Liko tik ištvermingiausios. 

2017-04-16 Velykos papokštavo ir žiedus papuošė baltai. Negi ir pavasaris emigravo?....

2017-04-02 Balandžio pradžia - neįtikėtinai šilta. Valentinas gamtoje stebėjo atgyjančią gamtą ir pasidalino nuotraukomis. 

2017-03-25 Norėdama paklausyti pilkųjų žąsų, sugrįžusių iš žiemaviečių, gagenimo  nuvykau į  Šilutė - Rusnė kelio atkarpą prie senojo tilto. Pakelėje, dirbamo lauko arimuose  žąsų, gulbių ir ančių knibžda visas Rupkalvių ornitologinis draustinis, besitęsiantis lankose netoli Šyšos upės prie Šilutės. Nes sultingi žalienų daigai vandens paukščius masina. Visi šie pavasario pranašai, iš Pietų grįžę vandens paukščiai, pamaryje telksis ilgam – iki balandžio mėnesio galo ar gegužės pradžios. Kol visi atgaus jėgas, įmis ir patrauks į Šiaurės tundras perėti.

2017-03-24 Žydėjimas sode...

2017-03-23 Na ką, penktokės, mūsų palangė pradėjo žaliuoti :) 

2017-03-17 Keletas entuziastingų penktokių nusprendė dalyvauti respublikiniame konkurse "Žalioji palangė". Pradžiai pasiruošėme, prisėjome visokių vitamininių ir sveikatai naudingų augalų, pasidarėme stebėjimo lapą, lauksime daigelių. 

2016-12-28 Ar pastebėjote, kad atnaujintas takas ir apžvalgos aikštelė prie Raganų eglės? Jeigu ne,  atostogos - puikus metas pasivaikščioti ir įvertinti naujienas. 

Raganų eglė filmuota 

2016-12-13 Drama netoli mokyklos... Atrodo, jog paukštvanagis (lot. Accipiter nisus)  labai išalko ir sumedžiojo paukštį, panašų į karvelį, strazdą ar kažkokį kitą...Grobio paleisti nenusiteikęs. Gyvena nedideliuose miškuose. Dažnas, aptinkamas ištisus metus. 

2016-12-04 Pirmas rimtesnis sniegas. Dieviškai graži žiema. Šeštokai, pažvelkite - veidrodinis atspindys gamtoje. O štai ir rūkas virš saulės nušviestų pievų. Vanduo garuoja net šaltyje. Pasidžiaukime gražia gamta, tada ne tik aplinkoje, bet ir sieloje taps šviesiau. Laukime Kalėdų. 

2016-10-03 Penktokė Orinta rado didžiulį, rausvą su ruda nugara, labai piktą vikšrą. Nusprendėme, jog tai vabzdžio vikšras, bet kokio? Kreipėmės į biologus mokslininkus, laukiame atsakymo. 
Ir štai Viešvilės rezervato biologas Vytautas Uselis parašė, jog tai gluosninio medgręžio (Cossus cossus) vikšras. Kas yra kapojęs senų gluosnių ar drebulių malkas, tas yra su juo susidūręs. Jie graužia dideles skyles medienoje. Gali pažeisti senus vaismedžius. O keletą nuotraukų pasiskolinau iš šių svetainių:
http://www.lepiforum.de/webbbs/images/forum_2/pic14485.jpg 
http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=243&country=LT 

2016-09-26 Paskutinius saulutės spindulius gaudo žirgelių būrio vabzdys - Didžioji skėtė (lot. Sympetrum striolatum).   Laumžirgiai mūsų planetoje gyvena jau apie 250 mln. metų. Per tiek laiko vienas gy­vūnų grupes pakeitė kitos, o žirgeliai, dar prieš atsirandant žmogui, skraidė tarp me­džių ir milžiniškų paparčių, kurie jau seniai išnykę, kibiomis kojelėmis ropojo asiūk­lių stiebais. Žirgelių kiaušinėliams ir lervoms vystytis yra reikalingas vanduo, kurio visada Žemės rutulyje buvo. Tad šiems vabzdžiams išnykti nebuvo jokio pavojaus, jų išorė beveik nepasikeitė. Galbūt jie amžinai išliks tokie - tikri gamtos stebuklai.
Dėl nepaliaujamo skraidymo, savito gyve­nimo būdo ir atėjimo į šį pasaulį žirgelius galima laikyti tikrais gamtos stebuklais. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos yra nepasotinamos plėšrūnės. Jos 2-4 metus gyvenda­mos vandenyje gaudo įvairius vabzdžius ir jų lervas, dafnijas, net buožgalvius ir mažas žuveles. Baigiantis pavasariui, vie­ną saulėtą dieną, nendrių ar kitų augalų stiebeliais ir lapais virš vandens lervos išropoja ir stipriai už lapų įsitveria kibiomis ropoti neprisitaikiusiomis kojomis. Lervų krūtinėje atsiveria kvėptukai, todėl būsimi vabzdžiai giliai įkvepia. Galima net ste­bėti žirgelių kvėpavimo judesius. Tuo pat metu lervos truputį pajuda, keistai sudre­ba, išsitempia, rąžosi, kol išdžiūvusi odelė išilgai nugaros staiga plyšta.
Laumžirgiai - patys sėkmingiausi medžiotojai.  Mokslininkai atliko daugybę tyrimų ir atrado, kad laumžirgiai turi ypatingą nervų sistemą, leidžiančią jiems akimirksniu susikoncentruoti į norimą auką. Laumžirgių smegenyse esantys neuronai yra atsakingi už skrydį ir judesius, todėl jie sugeba ir nepriekaištingai persekioti judantį taikinį, ir tuo pačiu įvertinti savo veiksmus bei akimirksniu pakeisti skrydžio trajektoriją. Dėl to šie padangių plėšrūnai beveik visada sumedžioja nusižiūrėtą grobį.

2016-09-13 Susikryžmino pupelės.... Bet koks grožis... 

2016-09-08 Žalingasis trobagrybis (Serpula lacrymans (Wulf.: Fr.) Bond.) - vienas aršiausių medienos gadintojų.Panašių į jį dar yra per 70 rūšių, daugiausiai gyvenančių miškuose, parkuose, soduose. Tačiau žalingasis trobagrybis pergudrauja savo gentainius ir įsikuria patogiau - namuose, kaip koks geradarys ar bičiulis. Nors miškuose jam labai gera, daug medienos, bet ten yra ir nemažai konkurentų, be to, jį greitai pastebi ir sunaikina. Po grindimis, nematomose pakampėse, po baldais, jeigu tik kambariai nevėdinami ir drėgni, šis grybas pasijunta lyg rojuje. Veltui mėgintume sudaryti žalingajam trobagrybiui atsparių medžių rūšių katalogą. Tokių nėra. Mėgstamiausi - sakingi spygliuočiai, tačiau jis sėkmingai graužia popierių ir odą, jam netrukdo net tinkas. Bespalviai grybienos hifai plinta ir vertikaliai, ir horizontaliai, kur drėgna, šilta ir nevėdinama. Dulkėmis virsta mediena, sutrupinamas tinkas, ir visai nesvarbu - žiema ar vasara. Kaip atrodo šis grybas? Jo vaisiakūniai panašūs į kempinę, 40—50 cm skersmens, 4 cm storio, netaisyklingi, dažniausiai priaugę prie grindų iš apačios, tačiau būna ir pasieniuose, ir palubėje.  Iš pradžių grybas būna baltas, vėliau paruduoja, spinduliškai susiraukšlėja tinkliškomis klostėmis, o jo paviršius atrodo lyg apsiašarojęs (su rudo skysčio lašeliais). Grybo „ašaros“ dėl piktadarystės vadinamos „krokodilo ašaromis“. Kai lašeliai džiūna, o pats grybas kvėpuoja, išsiskiria žmogui nuodingų medžiagų.
Taigi „verksniai“ ne tik ardo būstą, bet ir kenkia jame gyvenančių žmonių sveikatai. Kai išgaruoja „krokodilo ašaros“, pradeda byrėti grybo sporos, kurios kenkia akims ir kvėpavimo takams. Per parą tik 1 cm2 jo vaisiakūnio pasėja per 35 mln. sporų. Tik įsivaizduokite, kiek jų yra kambaryje. Žalingasis trobagrybis puikiausiai dauginasi ir vegetatyvinės grybienos atplaišomis dar nepažeistos medienos paviršiuje. Grybą daugina žiurkės, pelės, vabalai, katės, net pats žmogus, to nejausdamas ir nežinodamas.

2016-08-21 Nagi, penktokai, prisiminkime, kaip auga moliūgas :) 

O štai koks išaugo baklažanas...

2016-06-11 Štai kokio dydžio šliužas rastas Priekulės apylinkių miške. 

2016-06-06 Grybo vystymosi etapai gėlių vazone :)))

2016-05-26 Kiemo svečias - bekojis driežas gluodenas. Wikipedijoje pažymima, jog tai vieni ilgiausiai gyvenančių driežų - gyvenimo trukmė iki 9-12 metų. Nenuodingas. Rūšis saugoma Berno konvencijos, III kategorija. 

2016-05-03 Septintokė Laima stebėjo skruzdėles ir atsiuntė keletą nuotraukų. Aišku. Skruzdės jau peni lervas, tuoj išsiris nauja skruzdėlių karta. 

2016-04-27 Šiandien mokyklos parkas pasipildė dar vienu medžiu - pupmedžiu. Nepaprastai gražus augalas, ypač žydėjimo metu. Liaudiškai vadinamas "auksiniu lietumi" . Žydi geltonais žiedais, sukrautais nusvirusiose kekėse. Žydi gegužės, birželio mėnesį, o per vasarą subrendusios sėklos laikosi visą žiemą. Sėklas rekomenduojama nukarpyti nuo medelio, kad kitais metais gausiau žydėtų. Savo grožiu kerintis, tačiau nuodingas augalas.  Visos pupmedžio dalys yra nuodingos, todėl reikia elgtis atsargiai.  Pakankamai reiklus dirvožemiui, mėgsta derlingą žemę ir pakankamai drėgnas vietas.  Pupmedžių genėti nereikia, nes pupmedis jautrus ir nemėgsta genėjimo. Pašalinti reikėtų tik nudžiūvusias ar nesveikas šakas.

2016-04-16 Pavasaris sparčiai žingsniuoja į mūsų Vilkyškius. Gandrai parskridę į savo būstą, patelė jau deda kiaušinius, o patinas išdidžiai žvalgosi po apylinkes, gėrisi kraštovaizdžiu. Sužydo kalvos ir kloniai. Galima pamatyti tikrų efemerų ir efemeroidų. Efemerai - trumpai gyvenantys vienmečiai augalai, pražystantys bei subrandinantys vaisius per itin trumpą vegetacinį laikotarpį, po kurio apmirštantys. Efemeroidai - panašūs į efemerus, tik dirvožemyje lieka jų svogūnėliai ar šakniastiebiai, kurie sužydės trumpai kitais metais. Daugiausia paplitę stepėse ir dykumose. Ankstyvė - tikrasis efemeras, o blužnutė, rūtenis, plautė - efemeroidai. Lubinai, savo pirštuotais lapais, laiko apglėbę lietaus lašelius ir žaidžia saulės spinduliais. 

Dėmesio, Raganų eglei gresia pavojus. Atrodo, ją užpuolė kenkėjai, šakose matosi vikšrų išgraužtos angos, kurias dar didina geniai, matyt renka vabzdžių lervas. Eglei - senatvė. 

2016-04-10 Orų permainos. šiandien 14.30 užfiksavau Saulės halą - tai toks optinis reiškinys, dažniausiai jis matomas esant plunksniniams debesims. Jose yra šešiabriauniai ledo kristalėliai, nuo jų atsispindi šviesa ir susidaro toks vaivorykštės spektras.
Halas gali būti įvairus – maždaug iki 50 pavidalų.  Žmonės šią tradiciją – ratilus, ratus apie saulę ar mėnulį – mini tautosakoje. Aišku, to halu nevadindavo, vadinavo ratais, vaivorykšte, saulabroliais, kai iš Saulės šonų pasirodo dar du papildomi Saulės atvaizdai. Tai žmonės siedavo su oro permainomis, ir iš tikrųjų ir metereologai sako tą patį. Patys plunksniniai debesys reiškia oro permainą – kad kažkur aukštai yra stiprus vėjas ir jis ištampo debesis į plunksninius. Dar žemėj vėjas nepučia, o ten – jau pučia. Dažniausiai taip būna žiemą, kai po giedro ar vėsesnio oro ateina šiltesnės oro masės. Taip reikšinį aiškina etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/lietuvos-padangeje-uzfiksavo-reta-reiskini-pranasaujanti-oru-permainas.d?id=67710348

2016-04-02 Jaučiasi, kad orai atšilo. Vaikai iš karto išėjo į gamtą. Štai, Nemira ir Neringa atsiuntė pastebėtų gulbių nebylių ir stirnų nuotraukas. 

2016-03-09 Klasėje auginame net 4 rūšių alavijus. O štai vienas netikėtai pražydo. Argi ne puikus? 
Alavijas (Aloe) – plėnūninių (Asphodelaceae), seniau (lelijinių) šeimos augalų gentis. Alavijai savaime paplitę Afrikoje, Madagaskare, Arabijoje. Ten veši įvairiose buveinėse – savanose, pusdykumėse, molinguose ir sausuose kalvų ir kalnų šlaituose tarp akmenų, smėlynuose,retuose krūmynuose. Tuose rajonuose kritulių iškrenta nedaug arba metų bėgyje jie yra nevienodai pasiskirstę. Alavijams reikia daug šviesos.
Alavijas jau 3500 metų yra naudojamas kaip vaistinis augalas ir tituluojamas sveikatos augalu – namų daktaru. Gydomosios medėjančio alavijo savybės buvo žinomos jau senovės Egipte. Alavijas buvo vartojamas odos sudirginimams gydyti, vidurių užkietėjimui šalinti. Senovės egiptiečiai tikėjo, jog alavijo „kraujas“ suteikia grožio, sveikatos, žmogų padaro nemirtingą. Jie alavijus naudojo faraonams balzamuoti. Vėliau šie sveikatos augalai pradėti auginti ir Europos valstybėse.

2016-02-28 Baigiasi vasaris. Kokie gi pavasario požymiai matosi? Snieguolės galynėjasi su sniegeliu, o prūdo pakrantėje jau pasirodė pirmieji šalpusnių žiedeliai. 

2016-02-07  Dar tik vasario pradžia, o lauke jau kvepia pavasariu: 7 laipsniai šilumos, miške lazdyno žirginėliai jau pasiruošę žydėti, Nemune ties Rambynu ledai išplaukę, tik ant pakrantės mėtosi ledo lytys, storio apie 20 cm. Taip ir norisi jau po sodą krapštytis...

2016-02-04 Atrodo, kad vasaris - briofilų žydėjimo metas. Klasėje auginame 2 jų rūšis, o abi pražydo vienu metu. Skiriasi žiedų spalva, jų išsidėstymas - vienų žiedai nusvirę žemyn, kitų - iškelti į viršų.  

2016-01-30 Ledonešis Jūros upėje ties Mociškiais. Pragariškas vaizdas - upės vanduo kartu su ledo lytimis neša viską griaudamos pakeliui,  garsas grėsmingas, viskas traška, bilda, ūžia. Verta pamatyti.

2016-01-18 Septintokė Laima pasidalino savo žiemos atradimais ir rūpesčiais. Štai žiemą galima stebėti žvėrelių pėdas, išmatuoti varveklio ilgį (šis net 110 cm ilgio!). O zylutei prireikė pagalbos, kai ji įkrito į gyvulių pašarą ir sušlapo. Būtų pražuvusi, be Laima parsinešė, nuprausė, išdžiovino, pamaitino. Kai atsigaus - išleis į laisvę. Va taip, dar yra vaikų, stebinčių ir užjaučiančių. 

2016-01-16 Ir ko tik nesulaukiu lesykloje: žvirbliai, zylės, prisijaukinome juodąjį strazdą, kuris rankioja likusias vynuoges, šiandien paskanauti taukais atskrido ir genys. Matyt, paukščiams nelengva, kai už lango -16 laipsnių šalčio ir sniegas. 

2016-01-07 Jau kelinta diena po kiemą straksi juodas paukštis. Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys patvirtino, jog tai juodasis strazdas, patinėlis. Nedaug, bet Lietuvoje jų žiemoja. Tai žvirblinių būrio dažnas Lietuvos paukštis. Daugiausia laiko praleidžia ant žemės. Čia ir maitinasi įvairiais bestuburiais. Ypač didelę maisto dalį sudaro sliekai. Rudenį sulesa nemažai įvairių vaisių, uogų. Žiemojantys paukščiai tokiu maistu beveik ir tesimaitina. 
Nutūpęs trūkčiodamas kilnoja uodegą, sparnus laiko kiek nuleistus. Balsas triukšmingas. Giesmė melodinga, lėta ir melancholiška. Daug gieda. Pavasarį pirmieji žiemojusių paukščių balsai pasigirsta dar ne visai nutirpus sniegui. Pradeda giedoti sutemus. Bendravimo frazė – "čak-čak…". Charakteringas nerimo balsas, dažnai girdimas juodųjų strazdų laikymosi vietose, yra "trk-trk…", "tre-tre" ir kitoks.

2016-01-05 Lauke šalta, -19, todėl prie namų vis daugiau paukščių atskrenda ieškoti maisto. Štai Kamilė užfiksavo skrendantį kėkštą. Atpažinti galima iš plunksnų rašto nugaroje. Kėkštas - gražuolis varnos giminaitis. Be kėkštų girioje nevyksta niekas – jie beregint pastebi pasikeitimus, aplanko naujas kirtavietes, poilsiavietes, triukšmingu tarškimu sutinka ir palydi nepažįstamus jiems objektus. Girios gyventojams tokia „informacija“ yra svarbi. Beje, sekimas paskui žmogų yra ne smalsumo patenkinimas. Ten, kur vaikšto žmogus, visada gali atsirasti maisto – tą kėkštai supranta. Jeigu vasarą brausitės per mišką ir iš lizdų pabaidysite paukščius, galite neabejoti – dalis jų bus sunaikinta iš paskos skridusio kėkšto. Šie paukščiai yra pakankamai plėšrūs, pavasarį sunaikinantys didžiąją dalį juodųjų strazdų, kitų atvirai perinčių aukščių lizdų. Nors kėkštas yra visalesis, tačiau perėjimo metu minta ir jauniklius šeria tik gyvūninės kilmės maistu. Seniai pastebėtas kėkštų polinkis slėpti maisto atsargas – ypač riešutus ir giles. Jie neabejotinai prisideda prie ąžuolų ir lazdynų platinimo, nes pasinaudoja tik maža savo paslėptų atsargų dalimi.  Lesyklose kėkštai yra aktyvūs, dažnai – akiplėšiški, maistą atimantys net iš genių. Tačiau jie labai atsargūs, varniškai įtarūs. Iš lesyklos maistą jie tempia į mišką ir jį paslėpę greitai sugrįžta. Atrodo, kad ne visiems kėkštams jų atsargumas padeda – miške tenka rasti pabirusias mėlynai ir juodai dryžuotas šio paukščio sparnų plunknas. Matyt, kėkštai tampa vištvanagio, paukštvanagio, o naktį – kiaunės grobiu. 

2016-01-03 Lauke -16 laipsnių šalčio, naktį buvo -20. Ir kas sakė, kad žiemos nebus... O ar atspėtumėte kur daryti šie vaizdai? Parašiusiam teisingai - prizas (šokoladas) :) 

2016-01-01 Pirmoji šių metų diena. 

2015-12-30 Kaip atrodo Rambyno kalnas pasitinkant naujus 2016 metus? NUOSTABIAI. Gudobelės pasipuošusios raudonais "žaisliukais" - vaisiais, Nemunas pilnas vandens, genys stuksena medžio kamieną palei pat laiptus ir nekreipia dėmesio į nuolat besikeičiančius lankytojus. Ramuma. Kokioje gražioje šalyje gyvename. 

2015-12-16 Gruodžio vidurys, o lauke ar plyšiuose dar galima pamatyti vorų. Štai penktokė nustebo radusi rūsyje baltą vorą. Tai šiek tiek informacijos apie vorus. Jie priklauso voragyvių klasei, kuri daug kuo skiriasi nuo vabzdžių. (Mokslas apie vorus vadinamas arachnologija.) Visi vabzdžiai turi po šešias kojas, o vorai – po aštuonias. Vorai neturi galvos ūselių – antenų, kaip kad vabzdžiai, užtat turi keturias poras kojų, o vabzdžiai – tik tris. Aišku, voras neatsiejamas nuo voratinklio.
      Nors voratinklius audžia ne visos vorų rūšys (kai kurie medžioja be tinklų), voratinklis tapo visų vorų simbolis. Galbūt todėl, kad voratinklį audžia tie aštuonkojai, kurie gyvena prie žmogaus – kryžiuočiai ir naminiai vorai, - ir mes juos matome dažniau negu kitus. Voratinklis – voro ginklas, medžiojimo priemonė, būstas ir transporto priemonė. Gražiausią ir taisyklingiausios formos tinklą rezga voras kryžiuotis. Voras verpėjas rezga trikampius tinklus ir kabina juos tarp medžių kaip hamaką. 
      Voras - simbolinis gyvūnas, turįs prieštaringų reikšmių. Dėl savo meniško, spindulinio tinklo, kur pats voras yra centre, Indijoje simbolizuoja kosminę tvarką ir pojūčių pasaulio „audėją“. Kadangi verpia savo tinklo siūlus, kaip saulė meta savo spindulius, tai jis - ir saulės simbolis; tinklas šiuo aspektu gali simbolizuoti dieviškosios dvasios spinduliavimą. Kadangi jis gali kopti savo siūlu, upanišadose simbolizuoja dvasinį išsivadavimą. Islame baltas voras – gėris, juodas – blogis. Biblijoje voras dėl lengvai sudraskomo tinklo – nepagrįstumo, bergždžios vilties ir “blogų polinkių” simbolis.  Senovės graikų legendoje pasakojama apie gražiąją verpėją – mergelę, vardu Arachnė (graikiškai arachne – voras), kuri iškvietė verpimo lenktynių pačią deivę Atėnę ir ją nugalėjo. Atėnė įširdo ant Arachnės, drįsusios su ja varžytis audimo mene, ir pavertė ją voru, amžinai audžiančiu voratinklį.
       Laimos ar Laumės ryšius su audimu gamtoje, voru ir voratinkliu rodo lietuvių tikėjimai, jog besileidžiantis ant siūlo voras laimę arba nelaimę neša, ir tai, kad bobų vasarą besidraikantys voratinkliai vadinami laumių plaukais.
       Kokiais organais vorai jaučia oro permainas zoometeorologijoje lig šiol lyg ir nenustatyta. Jei voras tinklą pina, bus giedra. Jei ore daug voratinklių kabo, tai bus gražus oras (Skapiškis). Kai voratinkliai žemę aptraukia, tai sako apie gerą orą. Voras musę už sprando sučiupęs į savo kilpas narplioja – bus gražios dienos. Jei voras siūlus ilgina – bus giedra (Panevėžys). Jei voratinklių visur - ant tvorų ir kitur pilna, tai bus graži diena. Jei rudenį voratinkliai iš paskos tempiasi, ilgai bus giedra (Klovainiai). Jei vakare voras mezga voratinklį, rytoj bus geras oras. Jei vasarą vorų siūlai skraido oru, tai rodo giedrą. Jei vasaros rytą labai daug voratinklių ant pievos, tai bus šilta diena. Jei vorai voratinklius drasko, bus giedra. Kai rudens dieną vorsiūliai visur laukus apdraiko – lauk rytoj giedros (Smilgiai). Voras ilsisi prieš lietų. Kai rudenį tamposi voratinkliai, reikia laukt šalnų (Žeimelis). Kai senas voras guli savo tinkle kniūbsčias, reikia laukti lietaus. Jei ryte ant dirvos daug prikritusių voratinklių – bus lietaus (Ramygala). Voras trumpina siūlus prieš audrą arba lietų.
​        Baltojo voro nuotrauką atsiuntė penktokė, viduryje - vapsvavoris, kurį į Lietuvą "atginė" šiltėjantis klimatas , o trečioje nuotraukoje - vorai šienpjoviai. 

2015-12-06 Gruodis, nors šalčio praktiškai dar nebuvo. Pasižvalgiau po sodą, ką veikia augalai, kai lauke taip šilta. Kai kurie žydi, žibutės jau sukrovę pumpurus jau laukia saulės spindulėlių. Geriau tegu dar neskuba, žiema tik prasidėjo. 

2015-10-04 Lankantis parodoje Kaune "Sprendimų ratas 2015" pastebėjau, jog Lietuvoje sėkmingai auga alpakų  populiarumas. Alpakos (Vicugna pacos) yra iš Pietų Amerikos kilę kupranugarių šeimos žinduoliai. Lietuvoje dar daug žmonių alpakas vadina lamomis. Alpakos dažnai vadinamos gyvomis žoliapjovėmis, todėl puikiai tinka auginti sunkiai šienaujamose vietovėse. Lietuvoje vis daugiau žmonių įsigyja alpakas, kaip gyvūnus papuošti sodyboms. Alpakos labai švarūs, greitai prisirišantys ir besimokantys gyvūnai. Alpakos gyvūnų vilna neturi jokio specifinio kvapo, todėl alpakos vilnos gaminiai puikiai tinka alergiškiems žmonėms. Be to žaidimas su alpakomis puiki terapija. Supykusios alpakos gali spjaudytis atrytu skrandžio turiniu.
     Auginant alpakas būtina žinoti, kad jos neauga vienos. Alpakos gyvena bandomis, kurias sudaro patelės, dominuojantis patinas ir jų jaunikliai. Atsparios šalčiui, dideliems temperatūros pokyčiams, todėl nėra sudėtinga jas auginti.
     Alpakos auginamos vilnai arba puikiai gali papuošti Jūsų sodybą. Kerpamos tik vieną kartą metuose ir gaunama vos 3-4 kg vilnos. Alpakų vilna yra prabangos produktas – švelni, tvirta, šiltesnė nei avių vilna, neturi lanolino, todėl nesukelia alerginių reakcijų ir joje nesiveisia kandys ir dulkių erkutės. Turi didžiausią spalvų diapazoną – apie 22 atspalviai. Gaminiai labai vertinami dėl savo aukštos kokybės. Alpakos yra žolėdžiai gyvūnai, todėl  puikiai nuėda žolę, jos neištrypia ir nepriteršia.

2015-09-17 Septintokas Tautvydas grybaudamas rado plunksnas, jam smalsu sužinoti, kas jas pametė. Dėkojame Ventės rago ornitologui Vytautui Jusiui, kuris iš karto pasakė - tai vidutinio margojo genio plunksnos. 

2015-09-15 Penktokai atbėgo išpūstomis, klausiančiomis akimis - kas tai???? Ogi tai augalo virkštenio vaisius. Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata) – iš Šiaurės Amerikos kilusi moliūginių šeimos rūšis. Buvo auginamas kaip dekoratyvinis augalas, tačiau sulaukėjo.  Vaisius – 1-6 cm ilgio moliūgvaisis, padengtas aštriais dygliukais. Viduje yra 2 sėklalizdžiai su pora sėklų. Prinokęs vaisius pageltonuoja, išsipučia ir sėklas iššaudo (rugpjūčio-spalio mėn.).     

2015-09-09 DĖMESIO, neišsigaskite. Mokyklos kieme pastebėtas žalčiukas. Jis nepavojingas, tai ne nuodingoji angis. Tiesiog pažiūrėkite į jo galvytę - jeigu šonuose yra šviesios dėmės - tai žaltys. Bet koks gražuolis :)

2015-08-22 Dar vienas radinys - paprastoji peteliškė. Tai pelėdgalvių šeimos naktinis drugys. Šiaip. Gražus. 

2015-08-08 Baltoji vandens lelija - lotyniškas pavadinimas – Nymphea alba.  Egiptiečiai siejo baltąsias lelijas su Saulės dievu, kuris be kita ko globojo ir iškalbą. Gėlių kalboje Baltoji vandens lelija simbolizuoja iškalbos dovaną.    Vandens lelijos žydi visą vasarą iki rugsėjo mėnesio. Lietuvoje auga trijų rūšių vandens lelijos - paprastosios, mažažiedės ir mažosios. Paprastoji vandens lelija įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Jų šakniastiebiais ir lapais maitinasi vandenyje gyvenantys žvėreliai: vandeninė žiurkė, bebras, ondatra ir kt. Vandens lelijos mėgsta švarius vandenis, todėl dėl vandens užterštumo nyksta. Lelijų mažėja ir dėl žiedų skynimo, todėl draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų žiedais. Už saugotinų rūšių augalų naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos, gabenimą asmuo yra baudžiamas. Už tai  gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 300 eurų. Grožėkimės...

2015-08-07 Na ką gi, Anykščiuose atidarytas dar vienas įdomus lankymo objektas - medžių lajų takas.  Tai vienintelis kelias medžių viršūnėmis Baltijos šalyse. Nuo jo atsiveria nuostabi Anykščių šilelio, Šventosios upės ir Aukštaitijos lygumų panorama. Šis takas – tai dar viena galimybė iš viršaus pamatyti, kokia nuostabi yra Lietuvos gamta. 300 m ilgio takas pamažu pakyla iki 21 metro aukščio – pačiame miške dėl aplink augančių medžių jis nelabai jaučiasi, bet artėjant prie bokšto ir retėjant miškui aukščio mėgėjams jausmas gerėja. Geriausias jis užlipus į 34 m aukščio bokštą ir apsižvalgius aplink. Atrasti labai nesunku - nuorodos veda link Puntuko akmens. Atvažiavus į Anykščius aplankėme ir Šeimyniškėlių piliakalnį . Kai kurie istorikai mano, jog čia XIII a. stovėjusi karaliaus Mindaugo Vorutos pilis. Medinis apžvalgos bokštas skirtas edukacinei programai, jo viduje įrengtas viduramžių pilies kiemas. Važiuojant pro Tytuvėnus pasimaudykite nuostabaus švarumo Bridvaišio ežere, užsukite apžiūrėti Šeduvos malūną ir jo puikiai sutvarkytą aplinką, o Kavarske atsigaivinkite Švento Jono šaltinio vandeniu. Įspūdžių pilna visai dienai.       

2015-07-31 Šiandien grybaudama radau nevalgomą, nuodingą grybą - šėtoninį baravyką, lotyniškai Boletus satanas. Iš kepurėlės viršaus atrodė kaip šilbaravykis, bet raudona kepurėlės apačia ir kotas įspėja - atsargiai, aš nuodingas.     

2015-07-25 Vasara - kelionių metas. Nereikia ieškoti toli grožybių - jų pilna Lietuvoje. Rekomenduoju pakeliauti po Žemaitiją ir aplankyti Mykolo Kleopo Oginskio dvarą Plungėje, pasigrožėti dvaro parku, kuriame auga šimtamečiai medžiai, o antims būtinai turėkite baltos duonos,  nuvykite į Platelius, pakeliui sustokite prie Babrungėnų vandens malūno, kurio akmeninės sienos 2 metrų storio. Šį malūną statė baudžiauninkai. Pasakojama, kad vienas prasikaltęs baudžiauninkas buvo įmūrytas malūno sienoje. Būtinai užeikite į Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centrą, ten savarankiškai, labai įdomiai susipažinsite su parko vertybėmis, pasimaudykit Platelių ežere, grįždami pasigrožėkite elnių banda ir parymokite prie Laumės akmens netoli Varputėnų.  Atostogaukime prasmingai.

2015-07-24  Prasidėjo grybavimo sezonas. Be valgomų grybų, miške galima rasti ir gan įdomių. Tokį vieną radau šį rytą - greičiausiai tai tuščiaviduris žvaigždinas, neretas, nevalgomas grybas. O šiaip nemiegokite, miške pilna voveraičių, baravykų, lepšių, raudonviršių, jau prasidėjo ir šilbaravykiai. 

2015-07-16 Vasaros ekspedicija į Viešvilės rezervato pelkę, kelionė aplink Gličio ežerą. Už šią įspūdingą ekspediciją dėkoju savo draugams Astai ir Vytautui Useliams, Viešvilės rezervato biologams, kurie suteikė galimybę pažinti tikrą pelkę mokinukams. Uodėme specifinį pelkių orą, prisotintą gailių kvapo, skanavome net 5 rūšių uogų: mėlynių, vaivorų, tekšių, spanguolių, bruknių , susipažinome su pelkių augmenija, gyvūnija, stebėjome Gličio ežero dusių monitoringą. O saulašarių matėme visą pievą! Nuostabi diena. 

2015-07-13 Prasideda viendienių žydėjimas. Žiedas žydi vieną dieną - tai rodo, koks grožis yra trapus. Bet taip jau yra, kuo grožis trapesnis, tuo labiau juo žavimasi. Viendienės – ilgai žydinčios, ilgaamžės gėlės, pasižyminčios didžiule spalvų ir formų įvairove. Geriausiai sodinti saulėtoje vietoje, bet pakenčia ir pusiau pavėsį. Jas retai pažeidžia ligos, dirvai nėra reiklios, tačiau purioje, derlingoje, atrodys daug vešlesnės ir dekoratyvesnės. Paprastai žydėti pradeda nuo liepos pradžios ir žydi iki rugpjūčio vidurio. Taigi, žiedas žydi vieną dieną, o keras - visą vasarą.  Vienoje vietoje gali augti 10 ir daugiau metų. Viendienių žiedais Japonijoje puošiami patiekalai. Viendienės yra žinomos nuo seniausių laikų, o jas aprašė ir pavadino žymusis botanikas Karlas Linėjus. Dabar jų įvairovė įspūdinga - išvesta 70-80 tūkst. veislių. Sode auginu tik keletą. Pasigrožėkite. Gal kas turi kitokių ir nori mainytis? Mielai. 

2015-07-06      Tomai, iš tavo dovanotų sėklyčių štai kas išaugo. Nuostabios. Nuoširdus ačiū. Tai vienmetis flioksas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Būna įvairių spalvų. Žydi iki spalio mėnesio. 

2015-07-05 Spanguolės baigia žydėti, jau užmegzti vaisiai. Puikus vitaminų šaltinis. Jų lengvai galite užsiauginti savo sode, šeimai užtenka poros kvadratinių metrų. Daigų padovanosiu. Kas norėtų - kreipkitės. 

2015-06-30 Šio ryto svečias - pelėdgalvis. Labai didelė rūšių skaičiumi drugių šeima. Pasaulyje yra apie 35 tūkst. rūšių, Lietuvoje užregistruota apie 370 rūšių. Drugiai smulkūs, rečiau stambūs, su ilgu plaukuotu pilveliu. Kūnas storas, plaukuotas. Antenos dažniausiai šeriškos. Drugiai skraido daugiausia naktimis, noriai atskrenda į šviesą ir kvapnius masalus. Vikšrai paprastai pliki, turi 12-16 kojų. Lėliukės dažniausiai be kokonų, randamos ant žemės. Daugelis pelėdgalvių yra svarbūs žemės ūkio ir miškų kenkėjai.   
Daržinis pelėdgalvis      

O čia vienas gražiausių pelėdgalvių  Baorisa hieroglyphica . Aptinkamas Indijoje ir pietryčių Azijoje.

2015-07-01 Šiandien - meškučių diena.
Gelsvoji meškutė  – meškučių (Arctiidae) šeimos drugys. Skraido gegužės – liepos mėn. pamiškėse, pievose, ganyklose, daržuose, soduose. Vikšras geslvai rudas, apaugęs rudais šereliais, su tamsia nugarine juosta ir baltomis šoninėmis linijomis. Minta dilgėlių, gervuogių, gysločių, kiaulpienių ir kt. augalų lapais. Lietuvoje dažna rūšis.

  Keršoji meškutė - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys. Dydis 50-80 mm. Priekiniai sparnai tamsiai rudi, suskaidyti baltomis vingiuotomis juostomis. Užpakaliniai sparnai raudoni su juodomis dėmėmis. Pilvelis raudonas su juodomis dėmelėmis. Vikšrai labai plaukuoti, juosvi, kartais kenkia obelims.             

2015-06-22 Pagaliau normaliai palijo. O štai ir pirmoji vaivorykštė... Vaivorykštė yra optinis ir meteorologinis reiškinys, kuomet Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, danguje atsiranda ištisinė spalvų spektro juosta. Vaivorykštės forma – spalvotas lankas su raudona spalva išorinėje lanko pusėje ir violetine vidinėje lanko dalyje. Paprastai matoma tokia spalvų seka: raudona, oranžinė, geltona, žalia,žydra, mėlyna ir violetinė. Vaivorykštės  matoma vieta priklauso nuo stebėtojo ir Saulės padėties. Visi vandens lašeliai vienodai laužia spindulius, tačiau tik dalis šių spindulių pasiekia stebėtojo akis. Šie spinduliai ir sudaro stebėtojui vaivorykštės vaizdą. Vaivorykštė visada yra priešingoje stebėtojui pusėje, nei Saulė. Vaivorykštė atsiranda dėl Saulės šviesos dispersijos, kai spinduliai lūžta pereidami per lašus, kurie yra beveik sferos formos. Šviesa pirmiausiai lūžta, jai skverbiantis pro lašo paviršių, tada atspindima antrojo lašo paviršiaus, ir dar kartą lūžta išeidama iš lašo. Tokiu būdu įeinanti šviesa atspindima įvairiais kampais, kurių dydis priklauso nuo lašo lūžio rodiklio. Pirmasis išsamų mokslinį šio reiškinio aprašymą, remdamasis šviesos lūžio dėsniais 1637 metais pateikė Renė Dekartas.              

2015-06-21 Aguonėlių ir rugiagėlių šokis... Šios aguonos narkomanų nedomina — pernelyg sausos kvaišalams gaminti. Todėl narkotikus vartojantys ar gaminantys žmonės ieško kultūrinių aliejnių aguonų. Pastarasias auginti yra uždrausta, policininkai kiekvienais metais rengia reidus tikrindami, ar draudimas nepažeidžiamas. O šios pasėliuose išplinta savaime, kelia praeivių susidomėjimą, nuostabą ir žavesį.            

2015-06-20 Bukas. Ne, tai kalbu ne apie matematiką, ne apie atšipusį kuolą  ir ne apie negudrų , nepastabų žmogų. Kalbu apie medį. Paprastasis bukas (lot. Fagus sylvatica ) - lapuotis medis, užaugantis iki 30-40 m aukščio, auga lėtai, gyvena 200-300 metų.  Bukai sugeria daug šviesos ir padengia žemę storu nukritusių lapų sluoksniu, todėl antžeminė augmenija tokiame miške gali būti negausi.  Buko mediena sunki, kieta, naudojama baldų gamybai. 

2015-06-09 Žydi gudobelės. Gražioji baronienė – gudobelė, baltai skaisčiu veidu (žiedai), raudonais iš toli šviečiančiais skruostais (vaisiai), bet su charakteriu, kartais aštriai duriančiu į pačią širdį (spygliai). Tai augalas, kuris apsaugo nuo įsibrovėlių ir nuo širdies ligų, kai nerimas kankina, nemiga neleidžia užmigti. Širdis turi plakti ramiai ir lygiai. Tada vieną kartą įkvėpsime ir iškvėpsime ir tuo metu širdis suplaks keturis kartus, neplazdės, nešokinės varlės ritmu ar jausis lyg plaukianti gulbė, skrodžianti vandenį. Tai nėra sentimentali poezija, tai senoji indų medicinos sistema, atsakanti į klausimus, kaip gyventi sveikai, kaip suvokti gyvenimo prasmę ir atstatyti santykį su savo paties sergančia širdimi. Organai, kurie serga, nėra mechaniniai aparatai, atskirti nuo viso žmogaus fizinio ir dvasinio kūno. O žmogaus širdis nėra siurblys. Širdis yra tik žmogaus kumščio dydžio, bet kokią jėgą išvysto, varinėdama kraują per milijonus kapiliarų. Kartais nukrenta į kulnus, kai išsigąstame ir pabąlame iš baimės, rodos, nori pasislėpti dar giliau kūno viduje, kartais nori išsiveržti, raudonuodama pykčiu ar rausdama iš gėdos, išsiveržti į išorę tokia jėga, kuri lygi jėgai keliančiai 500 tonų krovinį į vieno kilometro aukštį. Iš kur tokia jėga mažoje mūsų širdyje ir kaip svarbu žmogui dabar kaip ir prieš tūkstančius metų branginti, gydyti savo širdį, kad ji ilgiau plaktų ir tuo suteiktų vidinę atramą mūsų žmogiškumui. Kai „gyvenimas tave stumia į nugarą“, kai esi pastovioj įtampoj, piktas, labai užimtas ir labai aistringas, vis užgniaužiantis savo jausmus - ruoškis širdies smūgiui. Senosios išminčių knygos rašo, tokiais atvejais gali padėti dovanojami brangakmeniai: rubinai, granatai, geltonasis safyras, o taip pat aukso ir sidabro nešiojimas. Bet prie šio pasaulio brangenybių romėnų rašytojas Plinijus senasis įtraukia ir vaistinguosius vertingus augalus: valerijoną, gudobelę. Vienapiestės gudobelės (Crataegus monogyna) žiedų ir lapų arbata valo kraują, o vaisiai, dažniausiai spiritinių ištraukų pavidalu vartojami lašais, stiprina širdies raumenį. 

2015-06-08 Šiandien nustebino morgano šilokas. Pasirodo, jis ir žydi....visai įdomiai...  Ilgi morgano šiloko stiebai, apkibę cilindriškais lapais, nukarę žemyn. Melsvą gėlės lapų paviršių dengia vaškinis sluoksnis, kuris saugo nuo saulės spindulių. Todėl šį meksikinį augalą galima saugiai kabinti saulėkaitoje. Nieko baisaus neatsitinka, jei kartais pamirštate ji palaistyti. Tačiau jei jauni lapai susiraukšlėja, tai ženklas, jog augalui trūksta vandens. Seni lapai galiausiai nukrinta, bet nuolat auga nauji ūgliai, todėl augalą galima atjauninti nupjaunant senas uodegėles. Atsargiai nuskintus lapus galima panaudoti kaip auginius.        

2015-05-29 Mieli mokiniai, štai pušies sporofitas ir gametofitai. O šalia - pušies žiedadulkės. 

2015-05-28 Vilkdalgių žydėjimo metas. Garsus graikų mąstytojas Hipokratas vilkdalgius pavadino vaivorykštės deivės Iris vardu, nes jie keri žiedų spalvomis – nuo baltos iki beveik juodos. Jie gali būti taškuoti, dėmėti, dryžuoti. O kelių spalvų deriniai, kuriuos viename žiede pavyksta išgauti selekcininkams, nepalieka abejingų. Ypač žavingai atrodo barzdelės, kurios skiriasi nuo banguotų žiedlapių spalvos. Čia matote mano auginamus vilkdalgius. Kai kurie žydi vėliau, kiti - anksčiau. 

2015-05-27 Neįtikėtina, prieš gerą savaitę Kaskalnyje biologės Astos Uselienės šeima jau rado baravykų (nuotraukos). Nustebo, kad taip anksti. Iš pradžių galvojo, kad gal kokia retesnė rūšis, bet pasirodė pušyniniai baravykai. O praeitą ketvirtadienį miško pakraštyje rado lepšių. Na ir aišku kaip kasmet renka valgomąsias geltonpintes nuo ąžuolų. Grybautojai, nesnauskit :)

2015-05-22  Pražydo alyvos....


Manęs dar nebuvo
Alyvos žydėjo
Manęs nebus jau
Jos vėlei žydės
Ir kris jų lapeliai
Nuo saulės ir vėjo
Kaip smėlio saujelės
Ant mano širdies 
(S.Nėris)

Alyvos - pavasario, gamtos atgimimo simbolis. O kiek sukurta eilėraščių, dainų, baladžių, nutapyta nuostabiausių paveikslų.
Kvapnioje žiedų kekėje dažniausiai ieškome penkialapių, ar šešialapių žiedelių, kurie sakoma neša laimę, tereikia šį žiedelį suvalgyti ar sudžiovinti.
Beje, Anglijoje, alyvos laikomos liūdesio žiedais dėl švelniai violetinės spalvos( kaip mirusio žmogaus). Anglų patarlė sako, kad kas nešioja alyvų žiedus, niekad nenešios vestuvinio žiedelio. Jei mergina gauna dovanų alyvų šakelę, reiškia vaikinas atsisako jos rankos.
Gr. Syringion - dūdelė, ilgas vainikėlio vamzdelis. Alyvos (Syringa L.) yra alyvmedinių (Oleacee ) šeimos augalai.
Gamtoje daugybė rūšių (kininės, amūrinės, indinės, stambialapės, persinės, pūkuotosios, svyrančios, gauruotosios) ir porūšių.
Labiausiai dekoratyvios Syringa vulgaris L. - paprastosios alyvos. Dauguma veislių kilusių būtent iš jos .    

2015-05-21 Kaimynės sode pražydo įdomus medis. Teko pavargti, kol išsiaiškinau kas tai. Ačiū Almantui Kulbiui, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjui už pagalbą. Tai paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) natūraliai paplitusi Šiaurės Irane, Kaukaze, Turkestane. Cidonija gali būti painiojama su svarainiu.   Bet cidonijos vaisiai stambesni: 3–5 cm ilgio – laukinukų, 5–12 cm – kultūrinių augalų, obuolio arba kriaušės formos, šiek tiek briaunoti.  Švieži vaisiai neskanūs, bet perdirbti – visai kas kita. Galima virti kompotą, džemą, daryti cukruočius, maišyti su kitais vaisiais ir uogomis verdant uogienę.   Gaiviuosius gėrimus pagardinsite cidonijų sultimis. Vaisių skinti neskubėkite, jie turi kuo geriau subręsti. Rudenį cidonijos gali sulaukti net –2 °C šalnų. Geriausia skinti tada, kai pirmieji vaisiai pradeda byrėti, ir nuskintus dar bent mėnesį palaikyti. Vėliau jie tampa sultingesni, lieka mažiau kietų grūdelių. Cidonija gražiai žydi didokais, 3–5 cm skersmens, kvapiais, baltais arba šviesiai rožiniais žiedais.     

2015-05-16 Konkursas "Pažink saugomas teritorijas". I etapas. Konkursas vyko Rambyno regioninio parko  lankytojų centre. Šaunioji komanda užėmė 2 vietą. Gerai. :) O šalia pastato lauke lengvais sparneliais skraidė machaonas, Lietuvos Raudonosios knygos drugys. 

2015-05-14 Klasėje - kaktusų lapenių žydėjimo metas.  Gentis aprašyta 1812 m. Vardas išduoda, kad puošnūs žiedai pražysta ant lapų. Iš tikrųjų tai pakitę stiebai, forma panašūs į lapus. 19 rūšių paplitusios nuo Meksikos iki Pietų Amerikos atogrąžų. Namuose ir oranžerijose dažniausiai auginami hibridai, turintys didelius (iki 30 cm ilgio), puošnius, baltus, gelsvus, oranžinius, rausvus, raudonus ar margus žiedus.  Gal kas turite kitokių spalvų? Mielai pasimainytume :)

2015-05-09 Šikšnosparnių vakaras  Viešvilėje. Šį puikų vakarą labiausiai patyręs  Lietuvoje šikšnosparnių tyrėjas Remigijus Karpuška iš Lietuvos Gamtos fondo supažindino besidominčiuosius su paslaptingu šių žvėrelių gyvenimu, jų saugojimo būtinybe. Vakaras puikiai organizuotas: šikšnosparniška atributika, informaciniai lankstinukai, knygelės, rūgštynių sriuba, gardūs blynai..... puikus oras ir gera nuotaika nuostabiame gamtos kampelyje. 

2015-05-07 Visi girdi  sakant: Japonijoje žydi sakuros. Kas tai? Tai japoniška vyšnia. Šiuo metu jų yra įvairių veislių. Vieną auginu savo sode. Nuostabi gausa žiedų ir kvapas.... O štai ir mūsiškė vyšnia, ta, kuri vasaros bėgyje subrandins raudonas kvapnias uogas. 

Baltažiedė notrelė.  Augalas vaistinis, nuodingas, medingas ir piktžolė.  Vaikai ją vadina "gerąja dilgėle". Taigi, šis augalas apsimeta dilgėle dėl to, kad apsaugotų save nuo galimų naikintojų. Toks apsimetimas gamtoje vadinamas mimikrija. 

2015-05-06 Kas įdomaus lauko klasėje gegužės pradžioje? Pažiūrėkime.....

2015-05-03 Vakare atėjo trejetas netikėtų svečių su stiklainėliu: tai Arnoldas su broliu ir dar vienas pypliukas, stiklainyje atsinešė sužvejoję.......tritoną. Greičiausiai, tai paprastojo tritono patinėlis.  Sužvejojo Vilkyškių prūde. Paprastasis tritonas  (lot. Triturus vulgaris) – salamandrinių šeimos uodeguotasis varliagyvis. Dydis 9–11 cm. Oda lygi arba smulkiai grūdėta. Patinų kūno paviršius rudas, patelių pilkai rudas su juodomis dėmėmis. Pilvas gelsvai baltas, tik veisimosi metu patinų oranžinis, juodai dėmėtas. Tuoktuvių metu patinams ant nugaros išauga didelė skiauterė vingiuotu kraštu, o uodegos šonuose būna mėlynai perlamutrinės spalvos juostos. Patelės didesnės už patinus.  Pavasarį ir vasaros pradžioje gyvena sekliuose stovinčiuose vandens telkiniuose, liepos mėnesį išeina į sausumą. Žiemoja po lapais, akmenimis, pūvančiais kelmais. Kiaušinius suvynioja į povandeninių augalų lapus ir prilipina tarp sulenkto lapo pusių.

2015-05-03 Šiandien mamos diena. Oras puikus. Aplankę mamų amžinio poilsio vietas ir uždegę joms žvakeles, su vyru pasukome į Ventę. O ji gerokai pasikeitusi. Štai pažiūrėkite. Nauji ornitologinės stoties pastatai, nauji ar atnaujinti lankymo objektai. Kuršių marios su žvejais, paukščiais, ramiu bangavimu, sūroku specifiniu kvapu. Giliai įkvepiu, iškvepiu. Tikra poilsio oazė. 

2015-04-28 Viešvilės rezervato vyriausioji biologė Asta Uselienė nori supažindinti su pavasarinių grybų rūšimis. Tai dvi bobausių rūšys: didysis ir valgomasis. Valgomasis bobausis auga smėlingoje dirvoje, o didysis bobausis mėgsta derlingesnį dirvožemį. Skiriasi jie ir spalva. Didieji bobausiai retesni. Briedžiukų randama itin retai.  
Na, o kad sukeltų pavydą, tai nufotografavo visą parsineštą derlių.
Bobausiuose randamas toksinas (nuodas) - giromitrinas. Toksinas tirpus vandenyje, atsparus karščiui, tačiau, verdant bobausius virš 10 minučių, iš grybų pašalinama didžioji dalis nuodų. Ruošiant bobausius maistui, grybus derėtų virti 3 kartus po 10-15 minučių, kaskart keičiant vandenį, nes nuoviras išlieka nuodingas. Pasitaiko atvejų, kai apsinuodijama iš kvapnaus grybų nuoviro paruošus sriubą. Džiovinami bobausiai turi būti gerai vėdinamoje, negyvenamoje patalpoje. Nuodas itin lakus, jis ir nulemia malonų ir stiprų bobausių kvapą (aprašomi inhaliaciniai apsinuodijimai, prisikvėpavus verdamų grybų garų).
Apsinuodijimas bobausiu dažniausiai prasideda: pykinimu, vėmimu, vandeningu viduriavimu, sunkiais atvejais išsivysto gelta, su traukuliais, koma, kepenų nepakankamumu.
Pirmieji simptomai atsiranda 5 - 12 val. po apsinuodijimo (besimptomis laikas iki 50 val.). Dauguma reiškinių praeina per 2 - 6 dienas, tačiau rimti pažeidimai gali sukelti ilgalaikius sutrikimus.
Centrinės nervų sistemos sutrikimai gan vėlyvi, iš jų rimčiausi - traukuliai ir koma. Staiga atsiranda ir bent kelias paras trunka vidurių pūtimas, pykinimas, vėmimas, lydimas spazmų ir stiprių pilvo skausmų. Vėlesniu laikotarpiu gali atsirasti kepenų pažeidimas iki ūminio kepenų nepakankamumo. Inkstų pažeidimas siejamas su kraujo kūnelių irimu, kurią sukelia šis nuodas. Dėl besikartojančio vėmimo ir viduriavimo sutrinka vandens ir elektrolitų balansas. 
Tad nepamirškime, kad šis kvapnus, pavasarinis grybas gali būti valgomas tik tinkamai paruoštas!

2015-04-24
Tvarkydami senas kapinaites radome raudonąją plačiataurę (Sarcoscypha coccinea (Fr.) Cooke)
Auga pavasarį, balandžio - gegužės mėn. lapuočių ir mišriuose miškuose ant nuvirtusių lapuočių medžių šakų, šaknų ir kelmų. Labai gražus pavasarinis grybas. Lietuvoje randamas dažnai, bet negausiai. Nevalgomas. Saugotinas, Kaip saprofitas labai naudingas miškui.

Pakelėse jau  sporifikuoja dirvinis asiūklis. Tai piktžolė, auganti apydrėgnėse, ypač molingose, dirvose, pakelėse, dykvietėse, pievose. Dauginasi sporomis, sporifikuojantis augalas užauga iki 20-40 cm aukščio , o vėliau pasirodo augalo vegetatyvinė dalis. Paprastai asiūkliai auga rūgščiose dirvose. Galvijams ši žolė nuodinga. 

2015-04-18 Šeštadienis. Ruošiamės konkursui "Pažink saugomas teritorijas". Jeigu pažinti, tai pažinti. Sėdome į automobilį ir išvykome į Rambyno regioninio parko žymiausius objektus. Savo kraštą reikia pažinti visais aspektais: gamtiniu, istoriniu, kultūriniu. Tai ir pabandėme padaryti. Iš vaikų lūpų skambėjo nuostabos žodžiai "Kokios gražios mūsų apylinkės, nuostabi mūsų Lietuva". 

2015-04-16 Kamilė vakar su mama valė žuvis. Tvarkydama žuvį, Kamilė rado štai tokių dalių ir atsinešė į klasę. Tai plaukiojimo pūslė – daugelio kaulinių žuvų hidrostatinis organas, leidžiantis žuviai valdyti kūno plūduriavimą keičiant joje esančių dujų kiekį. Atvirapūslių žuvų plaukimo pūslė siauru oriniu lataku sujungta su priekine žarna. Pro ją pūslė prisipildo oro. Uždarapūslių žuvų orinis latakas išnykęs. Tokiu atveju plaukimo pūslę oru aprūpina kapiliariai. Plaukimo pūslėje randama deguonies, anglies dioksido ir azoto. Keisdama dujų kiekį pūslėje žuvis įgyja neutralų plūduriavimą (ji nei skęsta, nei išplaukia į paviršių), o tai leidžia bet kuriam vandenyje gyvenančiam organizmui sunaudoti minimalų energijos 
Bentosinėms, t. y. gyvenančioms dugne rūšims dujų buvimas pūslėje yra nenaudingas medžiagų apykaitos požiūriu, nes daug energijos būtų sunaudojama vien tik išsilaikymui dugne. Todėl tokių žuvų plaukimo pūslė redukuota arba jos visai nėra. Kai kurių rūšių žuvys plaukimo pūslę naudoja garsui skleisti arba garsui priimti (girdėti). 

Deividas dirbo miške ir rado grybą kempinę. Perpjovus matosi visa grybo struktūra. Kempinės - parazitiniai grybai, kurie įauga savo grybiena į medžio šeimininko karnieną ir medieną, ir siurbia iš jo maisto medžiagas. Tai grybo vaisiakūnis, skirtas išplatinti sporoms. Jeigu medį užpuolė kempinės - jį išgelbėti sunku, nes numušant kempinės vaisiakūnį, lieka grybiena medyje, kuri ir vėl gali suformuoti naujus vaisiakūnius. Sveikų medžių kempinės nepuola, jų atsiranda tada, kai per sužalotą vietą patenka kempinės sporų. tada jos sudygsta ir ima parazituoti. 

Šiandien kieme suko ratus du gandrai, ieškojo vietos naujam būstui. 

2015-04-10 Sekame toliau pavasario pėdomis. Pasižiūrėkime, kas pasikeitė gamtoje per 3 savaites.

Soduose jau pražydo ankstyvosios tulpės.           

Gausiai žydi krūmas sedula. Bus nemažai skanių uogų. 

Juodieji serbentai jau su lapeliais. Pumpurai sukrauti, netrukus žydės. Kas nežino apie šių serbentų uogų turtingumą vitaminais, naudojami net lapai, šakelės ir pumpurai. kiekviename sode būtinai turi augti bent vienas juodųjų serbentų krūmas. 

Lauko klasės alpinariume pražydo sibirinė scylė. Tai lelijinių šeimos dekoratyvus augalas, žiedai ilgai išsilaiko ir pamerkti. 

Pradeda žydėti kaukazinis vaistutis. Tai nereiklūs , smulkiais baltais žiedais anksti pavasarį žydintys kryžmažiedžių šeimos augalai. 

Baigia nužydėti žibuoklės - dar vienos nuodingos gražuolės. Ar matėte baltų ir rausvų žibuoklių? Žibuoklių sėklas išnešioja sraigės. 

Jau pražydo vėjo dukros - baltažiedės plukės. Šios plukės irgi yra augalai efemeroidai - žydi trumpai, kol nesulapoję medžiai, o po to vėjas išnešioja jų žiedlapius, o vaisius - mažus riešutėlius - išnešioja skruzdėlės. 

 Šlaituose pražydo kvapioji našlaitė. Labai kvapnus augalas, o sode gali sudaryti ištisą kilimą. Būna mėlynais ir baltais žiedeliais. Būtinai pauostykite. 

Geltonžiedės plukės yra augalai efemeroidai - žydi, kol medžiai nesulapojo ir neužstoja šviesos. 

Pūkuotoji vyšnia jau pasiruošusi žydėjimui, tik reikia šiek tiek šilumos. jeigu nori visą vasarą skanauti raudonų uogų, kurios pasižymi vitamino C ir įvairių mineralinių medžiagų gausa. Be to ji dar ir dekoratyvi, gausiai žydi.  

Grakščiai žiedus iškėlęs žydi eleboras. Tai vėdryninių šeimos ypač nuodingas augalas, kitaip vadinamas čėru. Jo nuodai veikia širdies darbą per centrinę ir periferinę nervų sistemas. 

Krokai. Tai augalai, iš kurių gaminamas brangiausias pasaulyje prieskonis - šafranas. Jis daromas iš krokų oranžinių piestelių, jas sudžiovinant ir sumalant. 

Sena legenda byloja, kad kadaise viename Kinijos kaime gyveno šviesiaplaukė mergaitė. Jos auksinių garbanų pasižiūrėti plūdo žmonės iš tolimiausių gyvenviečių, kol garsas apie neregėtą gražuolę pasiekė imperatorių. Valdovo kariai prievarta atgabeno mergaitę į rūmus, bet maištinga kalnietė negalėjo susitaikyti su lepinamos vergės dalia. Vieną audringą naktį žiemos pabaigoje ji pabėgo ir pasuko link gimtųjų kalnų. Vis arčiau girdėjosi imperatoriaus žirgų kanopų dundesys, vis greičiau per prieškalnių brūzgynus skriejo mažoji gražuolė. 
Ji nė nejautė, kad jos auksinių plaukų sruogos, draskomos tankių šakų, pasilieka ant krūmų, rodydamos kelią imperatoriaus pasiuntiniams. Kai sustojo bėglės širdis, neišlaikiusi tokio pašėlusio lėkimo, jos auksinės garbanos ant plikų šakelių virto skaisčiais žiedais, o valdovo sargybiniai grįžo į rūmus nieko nepešę… Kinijos kalnuose ir šiandien auga krūmai, kurių belapės šakos ankstyvą pavasarį pasipuošia gausybe geltonų žiedų. Mergaitės vardas jau pamirštas, o tuos krūmus šiandien vadina  forsitijomis. 

2015-03-26     Ar pastebėjote - jau pražydo šalpusniai. Prie Žukų kaimo žydi šaukščių pievelė, o soduose geltonuoja vištapienės. 

2015-03-19 Važiuodami pakeliui į Kauną pamatėme įdomų  augalą - amalą. Paprastasis amalas yra pusiau parazitinis visžalis puskrūmis, augantis ant medžių. Lapija iki 1 m skersmens. Savo šakneles įleidęs į beržų, tuopų,obelų šakas amalas siurbia savo maitintojų sultis. Taip gauna mineralines medžiagas. Organines medžiagas pats pasigamina žaliuose lapuose ir stiebuose. Stiebai tariamai dichotomiškai šakoti, žalsvi, nenumetantys storokų šviesiai žalių (netgi gelsvai žalių) lapelių visą žiemą. Žiedai vienalyčiai, smulkūs. Vaisius – balta netikroji uoga. Žydi kovo – balandžio mėnesiais. Nors amalas ir laikomas parazituojančiu augalu, bet jis medžiui žalos nepadaro. Nuodingas. Amalo ekstraktas vartojamas nuo aterosklerozės ir hipertoninės ligos, nuo epilepsijos bei nervų ligų. Jis mažina arterinį kraujospūdį, išplečia kraujagysles, stiprina širdies veiklą, sumažina centrinės nervų sistemos jautrumą. Angliškai kalbančiose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje su šiuo augalu susijęs įdomus paprotys: po amalu atsidūrusį patinkantį žmogų – pažįstamą arba ne – galima pabučiuoti. Didžiojoje Britanijoje tai daroma dažniausiai per Kalėdas. Tokie papročiai paremti senomis druidų legendomis: druidai laikė amalą taikos simboliu, žinojo, jog jis turi gydomųjų savybių. Savo galių amalas neprarasdavo tik nukirstas auksiniu pjautuvu ir nepalietęs žemės.

2015-03-18 Kauniečiui Mindaugui Žariui pavyko užfiksuoti įspūdingą ir neįprastą gamtos reiškinį Lietuvoje -Žemėje kilus stipriai magnetinei audrai  pasirodė  šiaurės pašvaistė. Jaudinanti akimirka...

2015-03-11 Lazdyn lazdynėli, tu žydėk greičiau, šitokio gražumo niekur nemačiau..... Štai kaip atrodo vyriškieji (geltoni) ir moteriškieji (raudoni) lazdyno žiedai. Lazdynas - vienalytis vienanamis augalas, nes atskirų lyčių žiedai yra ant to paties augalo. 

2015-03-10 Šiandien - 40-ties paukščių diena. Ji taip vadinama todėl, kad maždaug tiek rūšių paukščių kasmet patraukia žiemoti į šiltesnius kraštus. 

2015-03-09 Šiandien ryte pirmą kartą šiais metais pasisveikino varnėnai. Sugrįžo. Į savo inkilus. Ir pasisveikino maloniu švilpavimu, o po to prasideda tuoktuvinės dainos. 

2015-03-08 Kai už lango +13 laipsnių šilumos, net žibuoklės nebeįstengė ilgiau slėpti savo pumpurų ir nedrąsiai išskleidė pirmuosius žiedelius. Dar plaukuotos, su kailinėliais, bet jau švyti kaip dangaus žydrynė. O snieguolės tai išdidžiai iškėlusios galvas į saulę mėgaujasi pavasario glamonėmis. Lauke jau skraido musės, pabudo vorai, jau bunda boružėlės. 

Gavau aš šiandien laišką nuo...pavasario.
Tas šelmis taip ilgai man neparašė.
Nuo pernai metų dingo kaip į vandenį-
Nei laiško, nei žinutės, nei paskambino.
Nors, tiesą sakant, jis ir nežadėjo,
Pati aš jį aklai įsižiūrėjau...
Juk šitaip mergino mane ir rodė dėmesį,
Ne dieną ir ne dvi - visus tris mėnesius...
...Kiekvieną rytą, langą vos praverdavau,
Jis vėjo pirštais plaukus man kedendavo,
Ir pasivaikščiot vesdavos į gojų,
O ten...žibuoklių lūpom išbučiuodavo.
Kaskart, saldžia klevų sula nugirdęs,
Mano akis ir skambų juoką girdavo...
Kai naktimis skaičiuodavom žvaigždynus,
Jis dovanojo kvepalus alyvų...
O jau gėlių gėlių - žydėjo pilnas sodas,
Net taką obelų žiedais nuklojo...
Kartu dar pienių žiedus vynui rinkom...
O štai paskui kažkur staiga jis dingo...
...
Bet šiandien aš iš džiaugsmo nenustygstu...
Jis man parašė - jau sugrįžta!!!

Laima Viktorija

2014-02-24 Šiandien - vieversio diena. Kas jau matė vieversį?
Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.

Su šia diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį“.

Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.

Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad šv. Motiejus buvo apaštalas, paskirtas į Judo Iskarijoto vietą. Į Dvylikos apaštalų misiją jis pašauktas įsitraukti gerokai vėliau, po Jėzaus nukryžiavimo. Rašoma, kad šv. Motiejus krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones. Įsiutę žmonės jį užmušę dėl jo pamokslų. Taip Motiejus paaukojo savo gyvybę.

---

2015-02-23 Pirmuosius pavasario ženklus jau pastebėjo Ema G., 8 kl. Tokia šiluma patinka ne tik snieguolėms, bet ir lazdynams. Žirginėliai - vyriškieji lazdyno žiedai, kuriuose formuojasi žiedadulkės. O kas nufotografuos moteriškuosius lazdyno žiedus? 

2015-02-21 Jau galime sakyti "Sveikas, pavasari". Pirmieji pavasario ženklai. 
O tu ar pastebėjai pirmuosius pavasario žingsnius? Pasidalink su visais. 

2015-02-01 Štai ir prasidėjo vasaris - paskutinis žiemos mėnuo. Laikas ruoštis sėjai. Praktiškas patarimas - kaip sutaupyti pinigų ir laiko. Aš smulkias sėklas priklijuoju prie tualetinio popieriaus juostelių su krakmolo kleisteriu po vieną norimais atstumais. Pasidarau krakmolo kleisterį, paimu dantų krapštuką, padažau į kleisterį ir prilietus prie sėklos ši prikimba, po to sėklytę  priklijuoju prie juostelės. Ir taip pasidarau norimo ilgio sėklų juostelių . Gale nepamirškite pasižymėti augalo veislės ar pavadinimo, nes kai kurių augalų sėklos labai panašios. Taip pasiruošiu ridikėlių, salotų, špinatų, pipirnių, morkų, gėlių sėklų juostelių. Sutaupoma daug sėklų, nes augalų nereikia retinti, pasėjame irgi daug greičiau - padarei griovelį, paklojai juostelę, užbėrei žemėmis - ir baigta. Dabar lauke darbų nėra, tad įsitikinkite patys kiek sutaupysite laiko ir lėšų. 

2015-01-21 Čia rasite atsakymus į daugelį klausimų apie gamtą

2015-01-10  Štai kokių sulaukiau lesyklos ir kiemo lankytojų : kėkštas, starta, žvirbliai, didžioji zylė.

2014-12-28 Pagaliau pasnigo. Štai pūpso sniego kupsteliai ant augalų, ant žemės, visur taip balta, švaru, šviesu. Mieli mokiniai, nepamirškite per atostogas išeiti į lauką, pasigėrėti baltu žiemos apklotu, paišdykauti sniege, fotografuokite gražius gamtos vaizdus , linksmo ir aktyvaus jums poilsio. 

2014-12-09 Penktokai susirūpino paukštelių maitinimu ir įrengė lesyklėlę. Pirmoji paukšteliams maisto atnešė Ugnė. Ačiū.

2014-12-05 Lauke šaltukas, o paukšteliai jau prašo maisto. Kol kas lesyklą lanko žvirbliai ir didžiosios zylės. Pradėjus maitinti reikia tai daryti visą žiemą, kitaip paukšteliai žus. 

2014-11-03 Su dvyliktokėmis kalbėjome apie parazitinius augalus. Vienas iš tokių - gegužinė žvynašaknė (Lathraea squamaria). Šias radau Lakštingalų slėnio šlaituose, Tauragės rajone prie Akmenos upelio. Tai daugiametis, žolinis, parazitinis augalas.Turi sultingą, žvynuotą šakniastiebį, iš kurio išauga šaknys ir apraizgo medžių ir krūmų šaknis. Iš šaknų išauga siurbtukai (haustorijos), kuriais ir siurbia maisto medžiagas iš augalo šeimininko. Peržydėjus augalui, susidaro sėklos, kurias platina vanduo, skruzdėlės. Sėkla sudygsta tik patekusi ant augalo maitintojo šaknies. Žiedų ieškoti reikia balandžio - gegužės mėnesį.  

2014-10-23 Šiandien turime dar vieną vabalą - mėšlavabalį, kurį po šalnų rado penktokė Kamilė. Jie plačiai paplitę Europoje. Suaugėliai ir lervos minta įvairių gyvūnų išmatomis, pūvančiais grybais. Tai itin naudingi vabzdžiai, nes skatina dirvodarą - užkasa į žemę organines liekanas. Žinomiausias mėšlavabalis - šventasis skarabėjas (Scarabeus sacer) - iš mėšlo lipdo rutuliukus, kuriuos, užkasęs į žemę, suėda arba į juos patelė padeda kiaušinių. Vidurinėje Azijoje gyvenantis 40-50 cm didumo didysis mėšlavabalis sulipdo iki 17 cm skersmens mėšlo rutulius. Šventasis skarabėjas yra pirmas vabalas, kurį žmonės įamžino. Iki šiol žinomos skarabėjų statulos Egipto Karnakos šventykloje arba atvaizdai akmenyje, o jo amuletai buvo populiarūs tarp senovės egiptiečių didikų. Senovės Egiptiečiams šio vabalo elgesys padarė didelį įspūdį: vabalas, atsistojęs ant priekinių kojų, o užpakalines užvertęs į viršų ridena  per dykumą 3 - 4 cm skersmens rutulį. Tas paslaptingas rutulys - tai tik glotniai suapvalintas mėšlo gabalas, kurį skarabėjaus patelė turi užkasti į žemę. Iš padėtų į rutulį kiaušinėlių išsivystys lervos, kurios turės kuo maitintis, sėkmingai užaugs. Senovės Nubijos gyventojai šį vabalą pavadino šventu, rutulio ridenimą susiejo su saulės tekėjimo dievu, o skarabėjų išlindimą iš žemės  sulygino su atgimimu ir prisikėlimu iš pomirtinio požeminio pasaulio. Sakoma, kad skarabėjaus amuletas turėjo suteikti žmogui saugumo ir ilgaamžiškumo, bet nešioti jį reikėjo arčiau širdies. Net mumifikuojamiems faraonams pašalinus širdį, vietoje jos dėdavo amuletą su šiuo vabalu. 

2014-10-21 Penktokės sesės Daina ir Denisa atrado didelį vabalą ir klausia kas tai? 
                  Tai Vabalas raganosis (lot. Oryctes nasicornis) – išmatavus kūno ilgį , jis buvo 4 cm, stambus, žvilgantis, rudai kaštoninis. Lervos stambios, sukumpusios. Vystosi komposto bei pūvančių medžių pjuvenų krūvose. Pietiniuose Europos rajonuose vystosi miškuose, trūnijančiuose lapuočių medžių kelmuose ir šaknyse. Vystymosi ciklas 3 – 4 metai. Vabalai afagai (niekuo neminta, eikvoja medžiagas, kurias sukaupė būdami lervos stadijoje). Skraido prieblandoje birželio - rugpjūčio mėnesiais. Skrenda į šviesą.Lietuvoje lokalus sinantropas, gausiau aptinkamas netoli lentpjūvių. Pasirodo šis vabaliukas, ne toks jau menkutis, kaip atrodytų... tai ne tik stipriausias iš visų vabalų, tačiau ir iš visų Žemėje aptinkamų gyvūnų, jis  pasižymi didele jėga - gali pakelti iki 850 kartų didesnį svorį nei sveria pats.

2014-10-14 Šiandien Greta atsinešė į klasę pasidalinti savo atradimais. Vėdarėliai -  vienintelė Lietuvoje sausumoje gyvenanti ir galinti kvėpuoti atmosferos oru vėžiagyvių šeima, kurioje yra kelios drėgnose vietose, rūsiuose, šiltadaržiuose aptinkamos rūšys: drėgnuolis (Porcellio scaber), paprastasis vėdarėlis (Oniscus asellus) ir kt.Kūnas suplotas, plataus ovalo formos, nugara išgaubta, apačia plokščia. Turi 7 poras vaikštomųjų kojų galvakrūtinėje ir 6 poras pilvelio kojų, iš kurių pirmosios 5 poros yra plokštelių pavidalo ir atlieka žiaunų funkcijas. Kūnas dažniausiai pilkas. Gyvena tamsiose drėgnose vietose. Minta daugiausia pūvančiomis augalų liekanomis, bet nevengia ir gyvų augalų. Rūsiuose jie žaloja bulves, kopūstus, vaisius, soduose apgraužia nukritusius obuolius, kriaušes, šiltadaržiuose – įvairių augalų daigus.
                                                                                                   O šis vikšras - galimai drugio meškutės vikšras.                                Viešvilės rezervato biologas Vytautas Ūselis mano, jog tai gelsvosios meškutės  (Spilosoma lutea) vikšras. 

2014-10-13 Gražus ruduo. Prie mokyklos auksu pasidabino liepa, nuo jos neatsiliko ir netoliese augantis spygliuotis - maumedis. Jo lapai, kaip ir kitų rudenį, pagelto. Maumedis- spygliuotis, bet švelnius savo spygliukus rudenį numeta, o kasmet išsprogdina kuokštus naujų lapelių. Kodėl gelsta medžių lapai? Paskaitysite naują tyrimą, kurį atliko britų mokslininkas. 
Rudenį lapai praranda savo žalią spalvą, kai iš jų pasišalina (suyra) chlorofilas. Dar būdami žali lapai turi kitų spalvų (geltonos ir oranžinės), tačiau jos nėra matomos, nes žaluma absoliučiai dominuoja ir jas uždengia. Skirtingų medžių lapai rudeniui atėjus yra linkę būti oranžiniai, geltoni ar rudi, tai priklauso nuo to kas juose lieka pasišalinus chlorofilui. Geltoną spalvą suteikia lapuose esantys ksantrofilai, o oranžinę – karotenoidai. Raudoną spalvą suteikia lapuose esantis antocianinas, kuris tampa raudonas tik paveiktas žemesnės temperatūros (tačiau ne šalnos).

2014-10-09   Magnolijos – vieni seniausių, jau šimtą milijonų metų žemėje augantys  medžiai  ir krūmai. Dauguma magnolijų, kurių žinoma apie 120 rūšių, yra medžiai, paplitę Pietryčių Azijoje, pietrytinėje ir pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje.  Mano magnolija šiuo metu gražiai nugelto, o sukrauti žiediniai pumpurai apsigaubę kailinėliais. Pasiruošę žiemai. 

2014-10-08 Kas čia smirdi? Kodėl čia taip puola musės? Ogi ant palangės pražydo stambiažiedė stapelija. Tai sukulentas, kilęs iš Pietų ir Pietryčių Afrikos pusdykumių. Gyvojoje gamtoje priskaičiuojama apie 70 rūšių stapelijų. Kodėl žiedai taip smirdi? Nes juos apdulkina musės. Musės deda kiaušinėlius negyvoje, dvokiančioje vietoje, kad pūvant organizmui išsiritusios lervos turėtų maisto. O stapelija apgaudinėja šias muses ir taip prisivilioja apdulkintojus. 

2014-10-04 Atėjo gražus  ruduo. Gal jau bobų vasara? Nors besidraikančių voratinklių nematyti. Minija ties Priekule rami, nuo beždžionių tilto galima stebėti veidrodinį medžių atspindį. Ant klevo lapų juodos dėmės - grybas juodulys  Rhytisma acerinum. Jis auga ten, kur yra švarus, neužterštas sieros ar azoto oksidais oras, mat iš jų susidaro rūgštys, o šie grybai rūgščios aplinkos nemėgsta. Grybas juodulys - geras oro bioindikatorius. 

2014-10-02 Sveiki mielieji, šiandien jums klausimą nori užduoti Viešvilės rezervato biologė Asta Ūselienė: šiandien buvau riešutauti. Kokių riešutų pririnkau? (jie valgomi:))

2014-09-24 Šeštoką Arnoldą sudomino šių krūmų uogos: ar jos valgomos? 

Europinis ožekšnis. Žydi birželio pradžioje, kartais gegužės pabaigoje. Vaisius - rožinės spalvos dėžutė su 4 išsipūtusiais lizdais. Sėklos stambios, šviesisi rudos, su oranžiniu apysėkliu, gerai matomos plyšus dėžutės lizdams. Sėklos kelias savaites kabo, po to nukrenta arba jas sulesa paukščiai. Šaknyse, žievėje, lapuose ir vaisiuose yra nuodingo gliukozido evonimino, kurie gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus, sąmonės praradimą, net mirtį.. Taigi, augalas nuodingas. 
Paprastasis putinas. Auga drėgnose pamiškėse, vandens telkinių pakrantėse. Neretai auginamas kaip dekoratyvinis augalas, pasižymintis gydomosiomis savybėmis. Žydi gegužės- birželio mėnesiais. Rudenį jis sunokina skaisčiai raudonos spalvos apvalius, kartaus skonio kaulavaisius. Putino vaisių užpilas naudingas sergant  skrandžio opalige, kolitu, avitaminoze,Nusilpus organizmui. Jis stimuliuoja šlapimo syrimąsi, gydo kosulį, bronchitą, užkimimą. Po šalnų putino uogos praranda savo kartoką skonį, todėl jas galima valgyti kaip vitaminingą produktą. Šias uogas galima išsaugoti per visą žiemą, pvz., subėrus į dėžę ir užkasus sniege. Uogos yra šiek tiek toksiškos (nuodingos), ir vartoti dideliais kiekiais nerekomenduojama.

2014-09-23  Gluosninis žieminukas. Gana dažnas pelėdgalvių šeimos drugys. Noriai skrenda į šviesą, bet neatsisako ir jauko :) Pradeda skraidyti liepos mėnesį (iki spalio) ir peržiemoję skraido nuo balandžio mėnesio. Žiemą galima surasti žiemojančius, kad ir rūsyje ant lubų :)

2014-09-19 Šeštoko Tautvydo radiniai miške. Tikras gamtininkas pasižymi pastabumu, nepraleisdamas pro akis nė vieno, net menkiausio pėdsako: apgriaužtų kankorėžių, pamestų plunksnų, gražiai išsikerojusių nepažįstamų kerpių. 

2014-09-17        Lauko klasės atidarymas
Kai geras oras, liaukis rašęs
ir keliauk į lauko klasę! 

2014-09-17  Štai šeštokas Aivelijus mano, kad šį kankorėžį lukšteno genys. O pastabusis Tomas atrado žuvusį ligustrinį sfinksą. Tai didžiausias Lietuvoje vietinis drugys. Atstumas tarp išskleistų priekinių sparnų gali siekti net 110 mm.Šiltais vakarais drugiai ieško nektaro ilgas gilias taureles turinčiuose žieduose, nes straubleliai ilgesni už pačius drugius.Drugiai kiaušinėlius deda ant ligustro, alyvų, uosių, putinų lapų apatinės pusės. Vikšrus ant augalų galima aptikti liepos – rugpjūčio mėnesiais.Užaugę vikšrai nušliaužia žemyn nuo medžių į dirvą ir virsta lėliuke. Drugys sfinkso pavadinimą gavo dėl vikšro pozos. Vikšras, kuris yra stambus – beveik piršto dydžio - ir ant galo turi ragą, paliestas staiga atsilošia ir sustingsta vadinamąja sfinkso poza – panašia poza, kaip yra sustingusios mitologinės būtybės – akmeniniai sfinksai prie Egipto piramidžių.  

2014-09-05 Septintokė Greta stebėjo besiritančius paukščiukus ir surinko jų išmestus kiaušinių kevalus. Štai kaip jie atrodo. 

2014-09-03 Šeštokas Tomas rado štai tokį lizdą. Greičiausiai tai širšių lizdo dalis. 

Koks visžalis augalas rastas miške? (atsakymas vertas kaupiamojo balo) 

O štai čia  šakočius, nevalgomas, bet gražus grybas. 

Mūsų naujoji lauko klasė. Greitai galėsime išbandyti :)

---

• Vabzdžių metamorfozė
  

• Testas "Paupio ir upelio augalai. Susipažinkime" 
• (spausti ant bylos nuorodos, parsisiuntus ieškoti skyriuje "Downloads", paspausti ant nuorodos,  po to "testas LT" , šablonas ir ...sėkmės atsakinėjant:)) 

Ar pastebėjote, kad baltieji gandrai šiemet paliko gimtinę maždaug 2 savaitėmis anksčiau? Kaip manote, kodėl? Parašiusieji atsakymus (pamąstymus į teisingą pusę), sulauks pirmųjų kaupiamųjų balų. :) 

©Lior Kislev/ www.tatzpit.com

---

Vasaros atradimas. Žalioji rupūžė (Bufo viridis)- mano kiemo gyventoja. Šios rupūžės nugara išmarginta marmurinėmis žaliomis dėmėmis. Ji užauga 6-10 cm ilgio, didžiąją jos mitybos dalį sudaro vabzdžiai. Veisiasi sekliuose vandens telkiniuose. Patelės deda 1000-3000 kiaušinių. Šios rupūžės yra aktyvios naktį, tada jos medžioja bestuburius augmenija pernelyg neapaugusiose vietovėse. Dieną praleidžia urveliuose, medžių išvartose, akmenų krūvose, rūsiuose, ten dažniausiai ir žiemoja. Ši rūšis ganėtinai atspari aukštoms temperatūroms ir vandens trūkumui. Iš Lietuvos retųjų varliagyvių ji geriausiai prisitaikiusi gyventi netoli žmonių - kartais šios rupūžės nemažais kiekiais aptinkamos kūdrose, soduose, daržuose, šiltnamiuose. Vis dėl to, kaip ir kitos retųjų varliagyvių rūšys, žaliosios rupūžės nyksta dėl tinkamų buveinių sunykimo ir suskaidymo. Lietuvos Raudonojoje knygoje ji saugoma 4 kategorijoje. 
Paklausykite jos balso.